Džihadizmas

Straipsnių serija

Islamas
IslamasAllah1.png
Islamo terminų žodynas
Infolentelė: žiūrėti  aptarti  redaguoti

Džihadizmas (arab. الجهادية = al-jihadia) – politinė ir religinė islamo ideologija, kviečianti įvairiais būdais, nuo pavienių teroro aktų ar tikro karo, smogti tiems, kurie laikomi priešais, vidiniais ar išoriniais.[1]

Džihado vėliava

Džihadizmo tikslas yra kalifato, kitaip tariant, tam tikros islamiškos politinės ir juridinės valdymo formos sukūrimas ir primetimas. Džihadistai, džihadizmo išpažinėjai, savaip intrepretuoja pačią džihado reikšmę, atmeta bet kokias karo taisykles ir pereina prie teroristinių veiksmų, kaip kovos formos, siekdami aiškių politinių tikslų – nuversti esamas vyriausybes arba sumažinti Vakarų pasaulio įtaką musulmoniškose šalyse.[1]

Džihadizmas dažnai tampa regioninių ar pasaulinių galių įrankiu, persipina su kitomis etninėmis ar religinėmis įtampomis.[1]

IstorijaKeisti

Teroristinės organizacijos, dalyvavusios Afganistano kare 19791989 m., sustiprino džihadizmo, kuris buvo platinamas įvairiuose ginkluotuose konfliktuose 19902000 m., iškilimą.[2][3] Gillesas Kepelis praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje nustatė konkretų salafi džihadizmą kartu su salafizmu.[4]

Džihadizmas, turintis tarptautinį, panislamistinį mastą, taip pat yra žinomas kaip „pasaulinis džihadizmas“. Tyrimai rodo, kad didėjant Islamo valstybei, daugelis musulmonų iš Vakarų šalių, tokių kaip Albanija, Australija, Belgija, Bosnija ir Hercegovina, Kanada, Danija, Prancūzija, Vokietija, Airija, Italija, Kosovas, Nyderlandai, Naujoji Zelandija, Šiaurės Makedonija, Norvegija, Lenkija, Rusija, Ispanija, Švedija, Šveicarija, Jungtinė Karalystė ir JAV keliavo prisijungti prie pasaulinio džihado Sirijoje ir Irake.[5][6][7][8]

ŠaltiniaiKeisti

  1. 1,0 1,1 1,2 „Dešimt punktų apie džihadizmą“. bernardinai.lt. 2017-08-19. Nuoroda tikrinta 2022-03-28. 
  2. Hekmatpour, Peyman (2018-01-01). „What do we know about the Islamic Radicalism: A meta-analysis of academic publications“. 
  3. Hekmatpour, Peyman; Burns, Thomas (2018-08-14). „Radicalism and Enantiodromia: A Trialectic of Modernity, Post-modernity, and Anti-modernity in the Islamic World“. 
  4. Kepel, Gilles (2021) [2000]. Jihad: The Trail of Political Islam. Bloomsbury Revelations (5th ed.). London: Bloomsbury Academic. pp. 219–222. ISBN 9781350148598. OCLC 1179546717. 
  5. Schmid, Alex P.; Tinnes, Judith (2015 m. gruodžio mėn.). „Foreign (Terrorist) Fighters with IS: A European Perspective“ (PDF). ICCT Research Papers (The Hague: International Centre for Counter-Terrorism) 6 (8). ISSN 2468-0656. JSTOR resrep29430. doi:10.19165/2015.1.08. Suarchyvuotas originalas (PDF) 25 November 2020. Nuoroda tikrinta 12 June 2021. 
  6. Picker, Les (2016 m. birželio mėn.). „Where Are ISIS's Foreign Fighters Coming From?“. The Digest. Vol. 6 (Cambridge, Massachusetts: National Bureau of Economic Research). Suarchyvuotas originalas 23 October 2020. Nuoroda tikrinta 12 June 2021. 
  7. Hekmatpour, Peyman; Burns, Thomas J. (2019). „Perception of Western governments' hostility to Islam among European Muslims before and after ISIS: the important roles of residential segregation and education“. The British Journal of Sociology (Wiley-Blackwell for the London School of Economics) 70 (5): 2133–2165. ISSN 0007-1315. PMID 31004347 . doi:10.1111/1468-4446.12673. eISSN 1468-4446. 
  8. Pokalova, Elena (2020). „Foreign Fighters in Syria and Iraq: Aberration from History or History Repeated?“. Returning Islamist Foreign Fighters: Threats and Challenges to the West. Basingstoke: Palgrave Macmillan. pp. 11–58. ISBN 978-3-030-31477-4. doi:10.1007/978-3-030-31478-1.