Džerba
| Džerba: sėslumo modelių salos teritorijoje liudijimai | |
|---|---|
| Pasaulio paveldo sąrašas | |
| |
| Mečetė Džerboje | |
| Vieta |  Tunisas
|
| Tipas | Kultūrinis |
| Kriterijus | V |
 Nuoroda
|
(angl.) (pranc.): 1640 |
| Regionas** | Afrika |
| Įrašymo istorija | |
| Įrašas | 2023 m. (45-oji sesija) |
 Vikiteka: |
Džerba |
| * Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. | |
Džerba (arab. جربة = Ǧirba) − sala Viduržemio jūroje, Gabeso įlankoje. Priklauso Tunisui.
2023 m. Džerbos saloje susiformavę IX a. gyvenvietės buvo pripažintos kaip pasaulio paveldo paminklas.
Džerbos salos plotas 514 km². Iš vakarų į rytus sala tęsiasi 25 km, o iš šiaurės į pietus − 22 km. Bendras pajūrio ilgis 125 km. Tai didžiausia iš esančių šiaurės Afrikos pakrantėje Viduržemio jūros salų.
Saloje gyvena apie 90 000 gyventojų. Iš jų 60 000 gyvena Chumt Suko mieste. Dabartiniu metu saloje gyvena arabai ir berberai. Daugelį amžių čia gyvenusi žydų bendruomenė, XX a. antroje pusėje išsikėlė į Prancūziją ir Izraelį. Chumt Suko mieste yra seniausia pasaulyje La Ghriba sinagoga. Guelelos miestelyje galima susipažinti su salos keramika ir jos dirbiniais.
Saloje nėra aukštų kalvų, iš daugelio vietų matyti jūra. Džerboje retokai lyja ir vyrauja dykumos vaizdai su palmėmis − ne veltui ji vadinama dešimties tūkstančių palmių sala. Salos gyventojai augina alyvuoges, finikus ir fikusus. Vanduo gaunamas iš artezinių šulinių. Be žemės ūkio gyventojai užsiima ir žvejyba. Labai išvystytas turizmas (yra daug viešbučių ir turistinių maršrutų).
Džerba yra vos keli kilometrai nuo žemyninio Tuniso. Jį galima pasiekti keltu iš Adžimo miesto. Į salą pylimu, kurį supylė dar senovės romėnai, driekiasi ir šešių kilometrų ilgio kelias.