Cusimos srovė (rus. Цусимское течение) – šiaurvakarinė šiltosios Kurosio srovės atšaka į Japonijos jūrą.

Cusimos srovė pažymėta Nr. 4

Hidrografija

redaguoti

Cusimos srovė į Japonijos jūrą įteka pro gana siaurą (47 km pločio) Cusimos sąsiaurį. Dėl to srovės greitis palyginti mažas – apie 0,5–1 km/val., t. y., Cusimos srovė 20 kartų lėtesnė už pagrindinę Kurosio srovę.[1] Toliau srovė teka iš pietų į šiaurę rytine Japonijos jūros dalimi ir suskyla į tris srautus.

Būtent Cusimos srovė užtikrina pastebimą temperatūrų skirtumą rytinėje Japonijos jūros dalyje (prie Japonijos krantų), lyginant su šaltesne vakarine dalimi, kurią vėsina šalti Ochotsko jūros vandenys, įtekantys pro Totorių sąsiaurį. Temperatūrų skirtumas siekia 5–6°С žiemą ir 1–3 °С vasarą.[2] Būtent todėl Japonijos kranto klimatas subtropinis, o Rusijos kranto – vidutinis. Slegiant šaltiems tankiems Primorės srovės vandenims 70% subtropinių Cusimos ir Rytų Korėjos srovių vandenų išstumiami į Ramųjį vandenyną per Cugaru sąsiaurį, o likę 30% vandenų juda toliau į šiaurę link Totorių sąsiaurio kaip Sojos srovė.[3]

Reikšmė

redaguoti

Klimatą švelninantis Cusimos srovės poveikis jaučiamas ir Rusijos teritorijoje. Ji šildo pietvakarinius Vakarų Sachalino kalnų šlaitus, kuriuose vyrauja mišrūs plačialapiai miškai. Kiti, nešildomi šlaitai apaugę taiga su eglėmis ir kuriline saza (Sasa kurilensis).

Viena iš Cusimos srovės atšakų (Sojos srovė) aplenkia Hokaido salą ir žymiai pašvelnina pietinės Ochotsko jūros dalies (ir Pietų Kurilų) klimatą.[4] Kita, mažiau svarbi, atšaka kartais pasuka į Posjeto įlanką (Primorės kraštas, Rusijos Federacija).

Cusimos srovė svarbi formuojant Japonijos jūros florą ir fauną.[5] Labai svarbi ir formuojant Primorės krašto klimatą. Pavasario pradžioje ji sušildo šaltus Usurio krašto pakrančių vandenis nuo 2 iki 15°С. Dėl to gegužės mėnesį regioną dengia ilgalaikiai rūkai. Rugpjūčio mėnesį Cusimos srovė būna šilčiausia, vanduo sušyla beveik iki 21–22°С.[6]

Nuorodos

redaguoti