Curiosity
Curiosity | |
| |
| Organizacija: | NASA |
| Šalis: | Tarptautinė komanda |
| COSPAR ID: | 2011-070A |
| Misijos tikslas: | Marsas |
| Misijos tipas: | Marsaeigis |
| Paleidimo data: | 2011 m. lapkričio 26 |
| Paleidimo vieta: | Kanaveralo kyšulys, JAV |
| Masė: | 900 kg |
| Misijos rezultatas: | dar vyksta |
Curiosity (liet. „Smalsumas“; „smalsusis" marsaeigis) – automobilio dydžio robotas, tiriantis Geilo kraterį Marse. Jame sumontuota radioizotopų energiją naudojanti laboratorija. Marsaeigis prisideda prie „Mars Science Laboratory“ misijos. Jo paskirtis – tirti Marso klimatą, geologiją, galimą tinkamumą gyvybei.
„Curiosity“ paleistas 2011 m. lapkričio 26 d. Marse nusileido 2012 m. rugpjūčio 6 d. Iš pradžių misijos trukmė buvo numatyta 668 Marso paros (23 žemės mėnesiai), tačiau sėkmingai veikiant misija tęsiama toliau (2017 m. liepos 19 d. marsaeigis veikia 1808 Žemės dienų).
Pagrindinė įranga redaguoti
Apsaugos nuo karščio sistema redaguoti
Temperatūra Marso paviršiuje gali svyruoti nuo -130 iki 30 °C. Palaikyti stabilesnei temperatūrai marsaeigyje naudojama aušinimo skysčiu sistema.
Borto kompiuteris redaguoti
„Curiosity“ įrengti du kompiuteriai – pagrindinis ir atsarginis. Jie abu turi 200 MHz spartos procesorius, 256 MB darbinės atminties, 2 GB atmintinę. Juose veikia specialiai kosminiams aparatams skirta operacinė sistema „VxWorks“.
Tyrimų prietaisai redaguoti
Instrumentai, pavadinti „CheMin“ ir SAM, yra svarbiausi marsaeigio tyrimų įrankiai, kuriais galima atlikti išsamius uolienų tyrimus. Iš viso SAM galės ištirti 74 mėginius.
Radioizotopinis termoelektrinis generatorius redaguoti
Kaip ir kiti kosminiai aparatai, siunčiami į ilgo laikotarpio misijas, marsaeigis turi ilgai veikiančią „bateriją“ – atominį elektros generatorių. Jis sveria 5 kg ir tiekia 100 vatų galios srovę visą parą.
Radiacijos lygio matuoklis redaguoti
Jis matavo kosminės radiacijos lygį visos kelionės į Marsą metu ir turėjo patikrinti, ar tokią kelionę kada nors galėtų atlaikyti ir žmogus. Jis taip pat tirs, koks kosminės spinduliuotės lygis veikia Marso paviršiuje.
Komunikacijos redaguoti
Trijų tipų radijo ryšio antenos atlieka skirtingas funkcijas – viena perduoda surinktus duomenis į palydovus, per antrąją atkeliauja instrukcijos iš Žemės, trečioji skirta kritiniams atvejams, per ją galima nusiųsti borto kompiuteriui komandą „persikrauti“.
Tikslai ir užduotys redaguoti
Kaip Marso tyrimų dalis „Curiosity“ turi kelis svarbiausius tikslus – padėti išsiaiškinti, ar Marse kada nors buvo sąlygos gyvybei, nustatyti vandens poveikį planetai, tirti Marso klimatą ir geologiją. Misija padės nustatyti žmogaus nusileidimo Marse galimybes.
Rezultatai ir eiga redaguoti
2012 m. rugsėjo 27 d. NASA mokslininkai paskelbė, kad Curiosity rado senovinių upių vagų požymių, o tai įrodo, kad Marse buvo vandens.[1]
2012 m. gruodžio 3 d. Curiosity įvykdė pirmą intensyvią planetos dirvožemio analizę ir jame rado vandens, sieros ir chloro pėdsakų. Tuo pačiu buvo aptikta sieros dioksido ir sieros vandenilio.[2]
2013 m. liepos 21 d. marsaeigis Marso paviršiumi nuvažiavo 100,3 metrus, tai dvigubai daugiau nei bet kurią misijos dieną.[3]
Iki 2013 m. rugpjūčio mėnesio marsaeigis į Žemę persiuntė apie 190 GB duomenų, padarė daugiau nei 36 000 didelės raiškios nuotraukų, lazerinis įtaisas buvo panaudotas 75 000 kartų, o odometras parodė, kad buvo nuvažiuota 1 760 m.[4]
2013 m. rugsėjo 26 dieną buvo paskelbta, kad ištyrus Marso dirvos mėginius, jame rasta 2 procentai vandens.[5]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ NASA Rover Finds Old Streambed On Martian Surface Archyvuota kopija 2020-05-13 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ NASA Mars Rover Fully Analyzes First Martian Soil Samples Archyvuota kopija 2013-07-23 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Curiosity Makes Its Longest One-Day Drive on Mars Archyvuota kopija 2013-07-27 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Mars rover celebrates a year of discovery
- ↑ Curiosity’s SAM Instrument Finds Water and More in Surface Sample
|
Šis straipsnis apie kosminį aparatą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |