Cornelis van Haarlem

Kornelis van Harlemas (ol. Cornelis van Haarlem, Cornelis Cornelisz., 1562, Harlemas1638 m. lapkričio 11 d., ten pat) – Nyderlandų manierizmo tapytojas. Lietuvos dailės muziejaus rinkiniuose yra jo paveikslas „Senojo ir Naujojo Testamento alegorija“ (nuolatinėje ekspozicijoje Radvilų rūmuose).[1]

BiografijaKeisti

Kornelis Kornelisonas van Harlemas gimė 1562 m. Harleme, turtingoje šeimoje. Jo tėvai 1572 m. paliko miestą jį apgulus Ispanijos kariuomenei. Kornelis pasiliko su mokytoju Pieter Pietersz. 1580 ir 1581 m. jis mokėsi Ruane ir Antverpene, po to grįžo į Harlemą. Pirmasis reikšmingas jam užsakytas paveikslas, kuriame pavaizduotas vietos civilinės sargybos narių grupinis portretas, išgarsino Kornelį Harleme. Šis paveikslas padarė įtakos vėlesniems Frans Hals ir kitų dailininkų panašios tematikos grupiniams portretams. Apie 1584 m. Kornelis susitiko Hendrick Goltzius ir Karel van Mander, su kuriais įkūrė Harleme mokyklą („Akademiją“) ir buvo svarbiausiais to meto Harlemo dailininkais-manieristais. Kornelio kompozicijos dažnai buvo pripildytos nuogų figūrų labai sudėtingomis pozomis, vaizduojamų neįprastais kampais. Jis daugiausiai tapė religines ir mitologines scenas, yra nutapęs portretų, virtuvės scenų, natiurmortų. Jo paveikslus Europoje populiarino Hendrick Goltzius graviūros. Kornelis mirė 1638 m. lapkričio 11 d. Harleme. Geriausi jo darbai sukaupti Franso Halso muziejuje Harleme.

Darbų galerijaKeisti

IšnašosKeisti

NuorodosKeisti

 

Vikiteka