Cilindrinė krumplinė perdava
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Cilidrinė krumplinė perdava – tokia krumplinė perdava, kurioje krumpliaračiai įtaisyti ant lygiagrečių ašių. Paprasčiausia yra vienos pakopos cilidrinė krumplinė perdava. Ji sudaryta iš dviejų velenų, iš kurių ant kiekvieno įtaisyta po krumpliaratį. Pridėjus daugiau krumpliaračių ir tarpinių velenų, gaunama daugiapakopė perdava.
Taikymo sritys ir pranašumai bei trūkumai, lyginant su kitų rūšių perdavomis redaguoti
Cilindrinės krumplinės perdavos yra plačiai naudojamos. Jos sutinkamos laikrodžių mechanizmuose, vidaus degimo varikliuose, dideliuose pramoniniuose įrenginiuose.
Šio tipo perdavos privalumas – gana paprasta konstrukcija, nes joje nenaudojama daug judamų detalių. Be to, krumpliaračių su išoriniais krumpliais gamyba paprastesnė nei, pavyzdžiui, krumpliaračių su vidiniais krumpliais, sliekračių ar kūginių krumpliaračių. Cilindrinei krumplinei perdavai taip pat būdingas patvarumas ir didesnis naudingumo koeficientas dėl tiesiogiai ir vien tik mechaniškai perduodamo judesio.
Cilindrinės krumplinės perdavos trūkumas – nedidelis perdavimo santykis, galimas vienoje pakopoje. Įprasta, kad vienoje pakopoje galima pasiekti daugiausia 6:1 perdavimo santykį. Be to, cilindrinė krumplinė perdava yra didesnė ir sunkesnė nei tos pačios perdavimo galios planetinis mechanizmas. Lyginant su sliekine perdava, cilidrinė krumplinė perdava taip pat veikia triukšmingiau.
Krumpliaračiai su tiesiais, įstrižais ir ševroniniais krumpliais redaguoti
Cilindrinėse krumplinėse perdavose dažnai naudojami krumpliaračiai su įstrižais krumpliais, perdavos ašies atžvilgiu pasuktais kampu. Sukabinti šio tipo krumpliaračiai iš pradžių sukimba ne visu profiliu, skirtingai nei krumpliaračiai su tiesiais krumpliais. Šiuo atveju, sukantis krumpliaračiams, jų sukibimo paviršius vis didėja, kol pasiekia visą plotį, ir ima mažėti krumpliams atsikabinant. Dauguma cilindrinių krumpliaračių su įstrižais krumpliais būna visada sukibę bent dviem krumpliais, o tiesiais – tik nuo vieno iki trijų krumplių.
Sukabinant krumpliaračius su įstrižais krumpliais įvyksta švelnesnis susidūrimas, dėl to jie mažiau vibruoja ir tyliau sukasi; be to, įstrižakrumplės perdavos gali atlaikyti didesnes apkrovas. Garsumo skirtumą galima pajausti senesniuose automobiliuose: tiesiakrumplė perdava, naudojama atbulinėje pavaroje, skleidžia daugiau triukšmo nei įstrižakrumplė perdava, naudojama priekinės eigos pavarose. Šis skirtumas atsiranda ir dar dėl to, kad atbulinėse pavarose dažnai naudojami prastesnės kokybės krumpliai ir dėl to, kad užbaigus grūdinimo procesą, detalė nėra papildomai apdirbama.
Įstrižakrumplių perdavų trūkimas – didesnė trintis, dėl kurios prarandama daugiau energijos. Be to, atsiranda ašinės jėgos, stumiančios krumpliaračius šonais vienas į kitą. Dėl to mechanizmui reikalinga brangesnė priežiūra.
Be tiesiakrumplių ir įstrižakrumplių dar naudojamos ir ševroninės perdavos, kurias sudaro du vienas prie kito pritvirtinti krumpliaračiai su įstrižais krumpliais. Dėl tokios sandaros išvengiamos ašinės jėgos, bet kartu ir žymiai išauga gamybos kaštai.