Cilindrinė dirvabudė

Agrocybe
Cilindrinė dirvabudė (Agrocybe aegerita)
Cilindrinė dirvabudė (Agrocybe aegerita)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Grybai
( Fungi)
Skyrius: Papėdgrybūnai
( Basidiomycota)
Klasė: Papėdgrybiai
( Basidiomycetes)
Eilė: Agarikiečiai
( Agaricales)
Šeima: Kiškiabudiniai
( Bolbitiaceae)
Gentis: Dirvabudė
( Agrocybe)
Rūšis: Cilindrinė dirvabudė
( Agrocybe aegerita)
Index Fungorum

Cilindrinė dirvabudė – (lot. Agrocybe aegerita) – tai kiškiabudinių šeimos valgomas grybas, turintis labai geras maistines savybes. Ši rūšis Lietuvoje nesutinkama, reta ji ir Vidurio Europoje.

Sinonimai: Agrocybe cylindracea, Pholiota aegerita.

Išvaizda redaguoti

 
Cilindrinės dirvabudės vaizdas iš apačios.

Kepurėlė 3-10 cm skersmens, iš pradžių pusiau apvali, vėliau paplokščiai iškili ir galiausiai įdubusi, vidury gali būti nedidelis gūbrelis. Kraštai iš pradžių užsirietę žemyn, vėliau dažnai sutrūkinėję. Luobelė lygi sausa blizganti. Jaunų grybų luobelė dažnai susiraukšlėja, neretai nuo sausumo suaižėja. Kotas 4 – 15 cm ilgio, cilindriškas ir laibas, neretai kreivas ir plaušingas. Rinkis storas, viršutinė dalis vagota, jis gana aukštai juosia kotą. Koto dalis tarp kepurėlės ir rinkio apžėlusi tankiais pūkeliais.Lakšteliai labai tankūs siauri, kartais šiek tiek nuaugę kotu žemyn. Trama balkšva, palyginti kompaktiška, yra malonaus skonio ir kvapo.

Spalvos kaita: kepurėlės spalva įvairuoja nuo tamsiai rudos iki riešuto, kartais turi rausvą atspalvį. Kraštuose spalva pašviesėja iki pilkšvo atspalvio. Lakšteliai iš pradžių balsvi, vėliau gelsvi ir galiausiai tabako spalvos.

Augavietė redaguoti

Šis Vidurio Europoje retas grybas labai mėgsta šilumą ir dažnai auga didelėmis grupėmis ant gyvų arba mirusių medžių, ypač topolių, kamienų ir kelmų.

Sezonas: gegužė – spalis.

Panašios rūšys: Jį galima supainioti su Agrocybe firma

Literatūra redaguoti

  • Didysis gamtos vadovas „Grybai“, išsamus grybų ir jų rinkimo žinynas, „Mūsų knyga“, 2004 m., (127 psl.) ISBN 9955-573-65-1