Cigonalių senosios kapinės

Cigonalių senosios kapinės

Kapinės (tolumoje viduryje) nuo Minijos slėnio
Cigonalių senosios kapinės
Cigonalių senosios kapinės
Koordinatės
55°56′26″š. pl. 21°33′51″r. ilg. / 55.940586°š. pl. 21.564242°r. ilg. / 55.940586; 21.564242
Vieta Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Kartenos seniūnija
Plotas 576 m²
Naudotas XVII a.XX a. I ketv.
Žvalgytas 1981, 1995, 2000, 2010, 2015 m.
Registro Nr. 24468 (L837)

Cigonalių kaimo senosios kapinės, vadinamos Marų, Maro kapeliais (regioninio reikšmingumo lygmens valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas – 24468, senas vertybės kodas – L837) – kapinės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Cigonaliuose (Kartenos seniūnija), 1,66 km į šiaurę nuo kelio  A11  ŠiauliaiPalanga  ( E272  Vilnius-Panevėžys-Šiauliai-Palanga-Klaipėda ), Minijos kairiajame krante, Salantų regioniniame parke.

Anotacinis kapinių ženklas
Kapinių vaizdas iš pietų pusės

Vieta redaguoti

Įrengtos į Minijos ir Dubeikio santakos slėnį įsiterpiančiame kyšulyje, iki 6 m aukščio smėlingoje kalvelėje.

Netaisyklingo stačiakampio plano, pailgos šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 30 m ilgio, 17–27 m pločio,[1] 93 m perimetro,[2] apjuostos grioviu bei 0,4 m aukščio žemių ir akmenų pylimu, apaugusios spygliuočiais medžiais. Paviršius nelygus, žemėja į šiaurės pusę.

Laidojimo žymių ir memorialinių paminklų nėra, tik pietryčių pusėje ant pylimo stovi kryžiaus su dvišlaičiu stogeliu pavidalo anotacinis ženklas.

Teritorijos plotas – 576 m².

Istorija redaguoti

Kapinės veikė nuo XVII a. iki XVIII a. pab. Jose laidoti Cigonalių ir apylinkės kaimų gyventojai.

Nuo XIX a. pr. iki Pirmojo pasaulinio karo jose buvo pakasami savižudžiai, iš Minijos ištraukti neatpažinti skenduoliai, nekrikštyti mirę kūdikiai. Paskutinės 19171920 m. palaidotos dizenterijos ir ispaniškojo gripo aukos.

1920 m. apkastos grioviu ir apjuostos pylimu, pastatyta koplytėlė su Marijos ir kitų šventųjų skulptūromis ir aukštas monumentalus kryžius, kurie XX a. 8 dešimtmetyje sunyko.[3]

1998 m. balandžio 21 d. įrašytos į nekilnojamųjų kultūros vertybių registro laidojimo vietų sąrašą,[4] 2005 m. balandžio 29 d. pripažintos valstybės saugoma kultūros vertybe,[5] turinčia memorialinį vertingųjų savybių pobūdį.[6]

Tyrimai redaguoti

1981 m. žvalgė Ignas Jablonskis, 1995 m. – Kultūros paveldo centras (Loreta Kazlavickienė, Jadvyga Verksnienė), 2000, 2010, 2015 m. – Julius Kanarskas (SRP direkcija), 2015 m. – Loreta Jatulionytė-Brezgienė (KPC).

Šaltiniai redaguoti

  1. Ignas Jablonskis. Kai kurie žvalgyti archeologiniai paminklai Kretingos ir gretimuose rajonuose. – Lietuvos istorijos instituto rankraštynas. – F. 1, b. 1254. – L. 5, brėž. L-1
    Kretingos rajono gamtos ir kultūros paminklų ir saugotinų objektų katalogas. – Vilnius: Respublikinis žemėtvarkos projektavimo institutas, 1976
  2. Kretingos rajono kapinių apskaitos duomenys (1982 m. lauko darbai). – Kaunas: Visasąjunginio žemės ūkio aerofotogeodezinių tyrinėjimų instituto Vakarų filialas, 1983. – L. 76, 82
  3. Julius Kanarskas. Cigonalių kaimo kapinės, Kartenos apyl., Kretingos r. – Kretinga, 1993. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 116
  4. Valstybės žinios, 1998 m. gegužės 6 d. – Nr. 42. – P. 23
  5. Valstybės žinios – 2005 m. gegužės 7 d. – Nr. 58-2034
  6. „Cigonalių kaimo senosios kapinės, vad. Maro kapeliais“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2020-05-27.

Nuorodos redaguoti