Choleros vakcina
Choleros vakcina – vakcina, skirta apsisaugoti nuo choleros.[1] Jos veiksmingumas pirmuosius šešis mėnesius po skiepijimo siekia maždaug 85 %, o per pirmuosius metus – maždaug 50–60 %.[1][2][3] Po dvejų metų veiksmingumas dar sumažėja ir nesiekia 50 %. Imunizavus didelę dalį populiacijos, neskiepyti asmenys gali turėti naudos dėl vadinamojo bendruomenės imuniteto. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja didelės rizikos grupės asmenims šias vakcinas naudoti kartu su kitomis priemonėmis. Paprastai rekomenduojama skirti dvi arba tris dozes per burną vartojamo preparato pavidalu.[1] Tam tikrose pasaulio šalyse preparatas tiekiamas ir injekcijų forma, tačiau jų prieinamumas mažesnis.[2][1]
Saugumas redaguoti
Abiejų tipų galimos įsigyti per burną vartojamos vakcinos iš esmės saugios. Gali pasireikšti lengvas pilvo skausmas arba viduriavimas. Šis skiepas saugus nėštumo laikotarpiu ir asmenims, kurių nusilpusi imuniteto funkcija. Vakcina registruota daugiau kaip 60 šalių. Šalyse, kuriose liga pasitaiko dažnai, jos naudojimas gali būti ekonomiškai veiksmingas.[1]
Istorija ir kultūra redaguoti
Pirmosios vakcinos prieš cholerą sukurtos XIX amžiaus pabaigoje. Tai pirmoji laboratorijoje sukurta vakcina, kuri buvo naudota plačiu mastu.[4] Per burną vartojamos formos vakcina pirmą kartą registruota 1991 m.[1] Ji įtraukta į Pasaulio sveikatos organizacijos būtinųjų vaistų sąrašą, kurį sudaro svarbiausi pagrindinės sveikatos priežiūros vaistai.[5] Vieno asmens imunizavimo nuo choleros kaštai siekia nuo 0,1 iki 4,0 JAV dolerių.[6]
Nuorodos redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 „Cholera vaccines: WHO position paper“ (PDF). Weekly epidemiological record. 13 (85): 117–128. 2010-03-26. PMID 20349546.
- ↑ 2,0 2,1 Graves PM, Deeks JJ, Demicheli V, Jefferson T (2010). „Vaccines for preventing cholera: killed whole cell or other subunit vaccines (injected)“. Cochrane Database Syst Rev (8): CD000974. doi:10.1002/14651858.CD000974.pub2. PMID 20687062.
{{cite journal}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link) - ↑ Sinclair D, Abba K, Zaman K, Qadri F, Graves PM (2011). „Oral vaccines for preventing cholera“. Cochrane Database Syst Rev (3): CD008603. doi:10.1002/14651858.CD008603.pub2. PMID 21412922.
{{cite journal}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link) - ↑ Stanberry, Lawrence R. (2009). Vaccines for biodefense and emerging and neglected diseases (1 leid.). Amsterdam: Academic. p. 870. ISBN 9780080919027.
- ↑ „WHO Model List of EssentialMedicines“ (PDF). World Health Organization. 2013 m. spalio mėn. Nuoroda tikrinta 2014-04-22.
- ↑ Martin, S; Lopez, AL; Bellos, A; Deen, J; Ali, M; Alberti, K; Anh, DD; Costa, A; Grais, RF; Legros, D; Luquero, FJ; Ghai, MB; Perea, W; Sack, DA (2014-12-01). „Post-licensure deployment of oral cholera vaccines: a systematic review“. Bulletin of the World Health Organization. 92 (12): 881–93. PMID 25552772.