Chiromantija
Chiromantija (iš sen. gr. χείρ – 'ranka' + sen. gr. μαντεία – 'būrimas') – įvairiose pasaulio kultūrose sutinkama divinacinė praktika – būrimas iš delno linijų. Egzistuoja daugelis prieštaringai vertinamų chiromantijos mokymų, kurie savaip interpretuoja delno linijų bei kitų savybių reikšmes. Šią būrimo formą itin praktikuoja dalis hinduizmo išpažinėjų – ji plačiai paplitusi Indijos pietuose, kur Keralos kuravanai[1] chiromantijos tradicijas perduoda iš kartos į kartą. Apie šią praktiką netiesiogiai užsimenama ir Jobo knygoje.[2]

Mokslinėje bendruomenėje chiromantija laikoma pseudomokslu.[3][4]
Istorija redaguoti
Senovės laikai redaguoti
Senovėje chiromantijos praktikavimas buvo dažnas daugelyje Eurazijos vietų:[5] istorinių duomenų apie šią būrimo formos paplitimą randama Šumere, Babilonijoje, Arabijoje, Persijoje, Indijoje, Nepale, Tibete bei Kinijoje.[6]
Anot akupunktūrininko Jošijakio Omuros, ankstyvoji chiromantija yra istoriškai glaudžiai susijusi su hinduizmo astrologija – iš Indijos chiromantija paplito Kinijoje, Tibete, o vėliau netruko pasiekti ir Europos valstybes.[7] Vėlesniais laikais Senovės Graikijoje susiformavo savitos chiromantijos tradicijos, ją praktikavo graikų filosofas Anaksagoras.[6] Manoma, jog Aristotelis galimai šiuo klausimu Hermio altoriuje parašė traktatą, kurį vėliau įteikė Makedonijos valdovui Aleksandrui Makedoniečiui. Šis neva parodė didžiulį susidomėjimą chiromantija ir norėjo, kad būtų ištirtos jo karvedžių delnų linijos.[8] Vis dėlto šį įvykį paliudijančio šaltinio nėra: kurį laiką buvo manoma, jog XVII a. Anglijoje išpopuliarėjęs seksualinės sveikatos vadovas „Aristotelio šedevras“ yra originalaus traktato kopija, bet vėliau išsiaiškinta, kad tai klastotė, kurią nežinomas autorius priskyrė garsiajam filosofui.
Hermetizmo ir neoplatonizmo pagrindu susiformavusi Renesanso magijos sistema chiromantiją priskyrė septyniems „uždraustiesiems menams“, tarp kurių taip pat buvo ir būrimo formos, leidžiančios bendrauti su numirėliais (nekromantija), burti žemės (geomantija), oro (aeromantija), ugnies (piromantija), vandens (hidromantija) ar griaučių (skapulimantija) pagalba.[9] XVI a. su chiromantijos praktika aktyviai kovojo Katalikų Bažnyčia – popiežiai Paulius IV bei Sikstas V išleido ediktus, kurie draudė įvairias būrimo formas.[10]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ „The future’s not so bright for these palm readers at major festivals in Kerala.“ (anglų k.). 2016-04-17.
- ↑ Harwood, William (2011). Dictionary of Contemporary Mythology (3rd ed.). Oklahoma City: World Audience. p. 263. ISBN 978-1544601403.
- ↑ Park, Michael Alan (1986). "Palmistry or HandJive? ". In Frazier, Kendrick (ed.). Science Confronts the Paranormal. Prometheus. pp. 198–201. ISBN 978-1-61592-619-0.
- ↑ Chamorro-Premuzic, Tomas; Furnham, Adrian (2010). The Psychology of Personnel Selection. Cambridge University Press. p. 19. ISBN 978-0-521-86829-7.
A more popular pseudoscience is chiromancy (or palmistry), the art of characterisation and foretelling the future through the study of the palm.
- ↑ Dwivedi, Bhorai (1970). Wonders of Palmistry. New Delhi: Diamond Pocket Books. ISBN 978-81-284-0099-5.
- ↑ 6,0 6,1 Omura, Yoshiaki (2003). Acupuncture Medicine: Its Historical and Clinical Background. Dover Publications Inc. ISBN 978-0-486-42850-5. 172–174 psl.
- ↑ Chinn, Sarah E. (2000). Technology and the logic of American racism. Continuum. ISBN 978-0-8264-4750-0. Citata: „Tik devyniolikto amžiaus viduryje ar pabaigoje delnų skaitymas Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose atsirado trijų pagrindinių veikėjų dėka: Kazimiero Stanislo d'Arpentignio, Edvardo Herono-Eileno ir Keiro.“
- ↑ Benham, William George (1900). The Laws of Scientific Hand Reading: A Practical Treatise on the Art Commonly Called Palmistry. Putnam.
- ↑ Johannes Hartlieb (Munich, 1456) The Book of All Forbidden Arts; quoted in Láng, p. 124.
- ↑ Byrne, Laura (2013-10-08). „Palm Reading.“ (anglų k.).1000 Things. Royal Academy of Fine Art in The Hague. Nuoroda tikrinta 2020-11-10.