Chainagas
| Bos grunniens × Bos primigenius | ||||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Chainagai | ||||||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||||||
|
Chainagas (mong. хайнаг), dzo – jakų ir naminių jaučių hibridas,
Kiti pavadinimai redaguoti
Biologija redaguoti
Chainagų patelės yra vaisingos, o patinai – nevaisingi.
Chainaguose pasireiškia heterozė – jie stambesni ir stipresni nei tėvinės formos – jakai ir to regiono galvijai.[1] Mongolijoje ir Tibete manoma, kad chainagai produktyvesni už jakus ir galvijus, duoda tiek daugiau pieno, tiek mėsos.[2][3]
Chainagus galima kryžminti su tėvinėmis formomis. Taip gauti palikuoniai gali atrodyti grynakraujai galvijai ar jakai, tačiau iš tikrųjų turėti kitos rūšies genų. Mongolijoje ir Tibete chainagų patelės ir tėvinės formos (naminio jaučio ar jako) buliaus palikuoniai vadinami ortoom ('trijų ketvirčių grynumo'), o ortoom patelę sukryžminus su tos pačios tėvinės formos buliumi gaunami usan güzee ('septynių aštuntadalių grynumo').[3][4]
-
Chainagas naudojamas kaip nešulinis gyvulys pakeliui į Everestą -
Smalsaujanti chainago patelė -
Arimas su pora chainagų -
Nešulinis chainagas
Nuorodos redaguoti
- ↑ David B. Madsen; Fa-Hu Chen; Xing Gao (3 July 2007). Late Quaternary Climate Change and Human Adaptation in Arid China. Elsevier. p. 207. ISBN 978-0-444-52962-6. Nuoroda tikrinta 3 June 2012.
- ↑ Bataagiin Bynie: Mongolia: The Country Refort (sic!) On Animal Genetic Resources, Ulaanbaatar 2002, p. 11 Archyvuota kopija 2015-09-24 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 3,0 3,1 Tsering, Diki (2002). Dalai Lama, My Son. Penguin Books. ISBN 0-7865-2260-7.
- ↑ Takase Hisabumi, Kh. Tumennasan et al., Fertility Investigation in F1 Hybrid and Backcross Progeny of Cattle (Bos taurus) and Yak (B. gruniens) in Mongolia. : II. Little variation in gene products studied in male sterile and fertile animals, in: Niigata journal of health and welfare Vol.2, No.1, pp. 42-52