Cepaea nemoralis
Cepaea nemoralis |
---|
Miškinė juostasraigė (Cepaea nemoralis) |
Mokslinė klasifikacija |
Binomas |
Cepaea nemoralis Linnaeus, 1758 |
Miškinė juostasraigė ar rudalūpė dryžė (Cepaea nemoralis) – helicidų (Helicidae) šeimos pilvakojis moliuskas.
Išvaizda redaguoti
Kiautas beveik rutuliškas, storokas ir suplotas, nevienodai smulkiai ruožuotas, truputį blizgantis ir būdingai geltonas su išilgai einančiomis 1-5 tamsesnėmis juostomis, kartais jų nebūna. Kriauklė labai varijuoja, vienoje populiacijoje būna skirtingų spalvų ir skirtingo juostų skaičiaus. Matmenys: 15,0-22,0 x 18,0-25,0 mm. Sudaryta iš 5 vijų. Paskutinė vija pabaigoje kampu nulinkusi žemyn. Žiotys plačios, įstrižos. Jų kraštai sustorėję, šiek tiek atversti. Vidinis ir išorinis pakraštys tamsiai rudos spalvos, retais atvejais būna ir baltos spalvos. Suaugusio individo stulpelinė ertmė uždara. Kūnas metališkai pilkas, su gelsvu atspindžiu, mantija šviesiai geltona. Gleivių liauka turi po tris plonas vienodo storumo šakutes.
Dauginimasis redaguoti
Kopuliacinio organo strėlė tiesi, 7-8 mm ilgio ir panaši į Helix aspera, su keturiais paprastais ašmenimis. Jos skersinis pjūvis rombiškas. Kiaušiniai 2,3-3,0 mm dydžio. Poruotis pradeda pavasarį, iškart po žiemojimo. 30-80 kiaušinių padedama birželį – rugpjūtį, jaunikliai išsirita po 15-20 dienų, suauga per vienerius metus. Gyvenimo trukmė 7-8 metai, išgyvenimo reitingas apie 50%.[1]
Gyvenama aplinka redaguoti
Randama soduose, parkuose, kapuose, ant samanotų sienų, akmenų, gyvatvorėse, pamiškiais, retai miško viduryje. Kalnuose randama iki 1800 m virš jūros lygio.[2]
Paplitimas redaguoti
Vakarų Europos rūšis, dabar paplitusi ir Šiaurės Amerikoje.
Nuotraukos redaguoti
Išnašos redaguoti
Literatūra redaguoti
- Šivickis P., Lietuvos moliuskai ir jų apibūdinimas. Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla: Vilnius, 1960. 151–170 psl.
- Gurskas A., Lietuvos sausumos sraigės. Lietuvos Aplinkos apsaugos ministerija, Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus: Kaunas, 1997. 87-97 psl.