Celijaus kalva
Celijaus kalva (lot. Collis Caelius) – viena iš septynių Romos kalvų, ant kurių išsidėstęs senovinis Romos centras.
Istorija redaguoti
Kaip teigia romėnų autorius Varonas, kalva savo pavadinimą gavo nuo etruskų herojaus Celijaus Vibeno, kuris arba čia gyveno, arba buvo palaidotas[1]. Manoma, kad ankstesnis kalvos pavadinimas buvo Kverkvetulanas (Querquetulanus mons) dėl čia augusios ąžuolų giraitės (lot. quercus)[2]. Valdant trečiajam Romos karaliui Tului Hostilijui ant Celijaus kalvos buvo priverstinai perkelti visi Albos Longos gyventojai[3].
Manoma, kad Romos miestas išsiplėtė ant Celijaus kalvos maždaug VII a., valdant karaliui Ankui Marcijui[4]. Kalva visą laiką buvo žymių ir turtingų romėnų namų vieta[5]. Didžioji kalvos dalis buvo už pomerijaus ribų, todėl čia buvo leidžiama statyti šventyklas svetimoms dievybėms.
.jpg)
Imperijos laikais, kalvos dalyje, esančioje prieš Koliziejų, ant didžiulės platformos buvo pastatyta sudievinto imperatoriaus Klaudijaus šventykla[6].
II a. imperatorius Septimijus Severas Lateranų giminei priklausiusiose žemėse ant Celijaus kalvos įkūrė Imperatoriaus gvardijos kareivines (castra priora equitum singularium). Imperatoriui Konstantinui panaikinus šios gvardijos korpusą, kareivinių vietoje pastatyta pirmoji Romoje krikščionių bazilika, vėliau tapusi Laterano Šv. Jono arkikatedra bazilika[7].
Po Alariko Romos užėmimo 410 m. dauguma Celijaus kalvos pastatų smarkiai nukentėjo ir nebebuvo atstatyti. Taip palaipsniui kalva buvo apleista ir deurbanizuota. Daug amžių čia buvo įsikūrę įvairūs vienuolynai ir jų sodai[8].
41°53′06″ š. pl. 12°29′48″ r. ilg. / 41.88500°š. pl. 12.49667°r. ilg.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Varonas, Apie lotynų kalbą 5.46.
- ↑ Tacitas, Analai 4.65.
- ↑ Titas Livijus, Nuo Romos įkūrimo 1.28–30.
- ↑ Strabonas, Geografija V.3.7.
- ↑ Plinijus Vyresnysis, Gamtos istorija 36.7.
- ↑ Svetonijus, Cezarių gyvenimas, „Vespasianas“ IX.
- ↑ Richard Krautheimer, Roma. Miesto profilis 312–1308, Vilnius: Aidai, 2003, p. 43–51.
- ↑ Richard Krautheimer, Roma. Miesto profilis 312–1308, Vilnius: Aidai, 2003, p. 57–62.