Carl Maria von Weber
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Karlas Marija fon Vėberis (Carl Maria von Weber 1786–1826) – Vokiečių kompozitorius, dirigentas, vokiečių romantinės operos pradininkas.
Biografija
redaguotiGimė muzikų šeimoje, kompozitorius mokėsi Miunchene, Vienoje, Manheime bei Darmštate. Jo tėvai dirbo klajojančioje operinėje trupėje, kartu su jais, Veberis susipažino su teatrų žiūrovų ir klausytojų skoniu, psichologija, scenos reikalavimais. Tai vėliau buvo naudinga kuriant operas. 1804 m prasidėjo savarankiškas kompozitoriaus gyvenimas. Jis dirbo įvairiuose Vokietijos dvaruose kapelmeisteriu, dirigentu ir muzikos mokytoju, apvažinėjo daugybę vietų ieškodamas palankių sąlygų darbui.
1817 m. Veberis atvyko į Drezdeną. Čia praėjo pats veikliausias ir kūrybingiausias jo gyvenimo laikotarpis. Drezdene jis vadovavo vokiečių operos teatrui, sukūrė nacionalinę romantinę operą „Laisvasis Šaulys“. 1816 m, iškart po to kai vedė operos dainininkę Karoliną Brand, Veberis sukūrė vokalinį ciklą balsui „4 temperamentai“. 1821 m Berlyno teatro atidarymo proga pastatė savo romantinę operą „Laisvasis šaulys“, kuri atnešė pirmąją didelę sėkmę scenoje. Jis sukūrė operos kompoziciją („Euriantė“ 1823 m), kurios idėja pasinaudojo ir Vagneris. Kitos Vėberio operos-„Pėteris Šmolis“ (1803 m), „Silvana“ (1810 m), „Abu Hasanas“ (1811 m), „Oberonas“ (1826 m) sulaukė mažesnės sėkmės. Jo simfonijos, uvertiūros, koncertai fortepijonui bei klarnetui, taip pat kamerinė bei fortepijoninė muzika, atvirkščiai, muzikantų mėgstami ir šiandien. 1826 m. Londone kompozitorius mirė. Po 15 metų perlaidotas Drezdene.
Kūryba
redaguotiOpera „Laisvasis šaulys“
redaguotiTai pati vertingiausia Veberio opera. Operos premjera 1821 m Berlyne virto istoriniu įvykiu. Premjera praėjo su milžinišku pasisekimu, žiūrovai pajuto naujos nacionalinės operos dvasią. Opera sukurta pagal liaudies pasaką, kurioje iškeliama idėja – gėrio triumfas prieš blogį.
DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės
Medžiotojas Maksas myli girininko dukterį Agatą. Jos ranką jis laimės tada, jei šaudymo varžybose pasirodys geriausiu šauliu. Kitas medžiotojas Kasparas siūlosi jam padėti. Jis žino kaip gauti taikliąją, užburtąją kulką. Reikia nueiti į Vilkų tarpeklio slėnį pas velnią Samuelį ir užrašyti jam savo sielą. Maksas su viskuo sutinka. Varžybų dieną jis stebuklingąją kulką šauna į taikinį, bet kulka pakrypsta ir pataiko į Kasparą. Kyla sąmyšis ir Agata nualpsta. Staiga pasirodo atsiskyrėlis, kuris praneša, kad Kasparo mirtis tai bausmė jam už nuodėmes. Maksui atleista, bet Agatos ranką jis gaus tik po metų.