Huailaso alėja

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Huailaso alėja (isp. Callejón de Huaylas) – Andų tarpukalnių slėnis Peru, Ankašo regione. Prasideda 3945 m aukštyje, kur telkšo Konokočios lagūna. Toliau slėnio dugnu teka Santos upė. Callejón de Huaylas skiria Baltąją (rytuose) ir Juodąją (vakaruose) Kordiljeras. Iš pietų slėnį riboja Huaihuašo Kordiljera.

Senasis Jungajus ir Huaskarano kalnas

Klimatas slėnyje subtropinis, sausas. Drėgnasis sezonas tęsiasi nuo spalio iki balandžio. Vidutinė dienos temperatūra 16,6 °C. Slėnyje gyvena daugiausia indėnai kečujai ir metisai. Svarbiausi miestai: Huarasas, Jungajus, Karuasas, Karasas.

Turizmas. Vystomas alpinizmas ir kelionės po kalnus.

Ikikolumbinė istorija

Slėnis – vienas iš penkių svarbiausių ikikolumbinės Peru kalnų slėnių, pasižymėjęs derlingomis žemėmis. Jame vyrauja kečua klimatinė zona. Į rytus nuo jo yra Kachamarkos slėnis, į pietus, už Huaihuašo kordiljeros – Mantaro slėnis.

Slėnyje susiformavo viena seniausių Peru žemdirbių kultūrų – Čavino kultūra, klestėjusi X–III a. pr. m. e. įtakoje. Čia išlikęs archeologinis miestas Chavín de Huantar. Kultūros klestėjimas sutapo su Ankstyvuoju istorijos akiračiu, o jos įtaka siekė gerokai toliau už slėnio ribų – apėmė ir didelę dalį Kostos regiono.

II a. pr. m. e. slėnyje Čavino kultūrą pakeitė lokali Rekuajaus kultūra, egzistavusi iki VII a. Prasidėjus Viduriniajam akiračiui, slėnį pajungė Vario kultūra, kilusi iš Apurimako slėnio. Pastarosios atstovai vykdė kultūrinę, ir tikriausiai karinę, ekspansiją į kitus Andų kalnų ir Kostos žemumų slėnius, sukurdami pirmąją Peru istorijoje kultūrinę „imperiją“, apėmusią visą Centrinių Andų regioną.

IX a. pabaigoje Vario kultūrai nusilpus, slėnyje stipresnė vietinė nesusiformavo: jis atiteko Čimu kultūros valstybei Čimorui. XV a. slėnis buvo įtrauktas į Inkų imperiją.