Bytautė Pajėdienė

Bytautė Pajėdienė
Gimė 1929 m. rugsėjo 30 d.
Mažeikiai
Mirė 2015 m. lapkričio 3 d. (86 metai)
Vaikai Renata, Nomeda
Veikla krepšininkė, kino režisierė, redaktorė, sporto žurnalistė
Partija 1959 m. SSKP
Alma mater 1953 m. Vilniaus universitetas

Bytautė Irena Jakštaitė-Pajėdienė (1929 m. rugsėjo 30 d. Mažeikiuose – 2015 m. lapkričio 3 d.) – Lietuvos krepšininkė, sporto žurnalistė, dokumentinio kino režisierė, kronikos redaktorė.

Biografija

redaguoti

1948 m. vasarą su Telšių merginų krepšinio komanda respublikinėje moksleivių spartakiadoje tapo čempione. 1948–1953 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultete. 19511958 m. žaidė Lietuvos moterų krepšinio rinktinėje.

1953–1956 m. vaikų žurnalo „Žvaigždutė“, laikraščio „Sportas“ literatūrinė darbuotoja. Nuo 1956 m. Lietuvos kino studijos literatūros konsultantė, 1958–1967 m. kino kronikos „Tarybų Lietuva“ redaktorė, 1967–1991 m. vyriausioji redaktorė, nuo 1965 m. dokumentinių filmų režisierė.[1][2] Lietuvos kinematografininkų sąjungos narė. 1995 m. su Vilniaus krepšininkėmis-veteranėmis įkūrė klubą „Kamanė“. Palaidota Saulės kapinėse.[3]

Filmografija

redaguoti

Kino studijoje įgijo režisierės specialybę – nuo 1965 m. kūrė autorines juostas. Beveik penkis dešimtmečius rašė įvykių ir žmonių gyvenimo metraštį, sukūrė per 20 dokumentinių filmų, 300 kino žurnalų, keliasdešimties scenarijų autorė.

B. Pajėdienės filmų problematika – sovietinis žmogus ir jo darbas. Tai dažniausiai apybraižos apie gamybos veteranus, darbininkus, daug dėmesio skyrė moterų darbo, lygiateisiškumo problemoms, kūrė menininkų portretus. Pateikė ne vieną filmą apie krepšinio žmones: „Krepšinis, krepšinis“, „Atsiplėšti nuo žemės“, kino žurnalas „Nr. 13“ ir kt. Jos kūrybiniai darbai sulaukė keleto apdovanojimų Pabaltijo ir Sovietų Sąjungos filmų festivaliuose.[4][5][6]

Metai Pavadinimas Pastabos
1964 „Penki susitikimai magistralėje“ Scenaristė, režisierius Algirdas Dausa. Pasakojimas apie Lietuvos pramonėje dirbančius žmones. 1965 m. filmas apdovanotas prizu VI-ame Pabaltijo, Baltarusijos ir Moldavijos kino festivalyje Taline.
1968 „Nematomoji pusė“ Apie realybės ir kūrybos susidūrimą. Filmo herojus – grafikas Vytautas Kalinauskas.
1969 „Traukos dėsnis“ Scenaristė. Apie ekonominį eksperimentą Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykloje.
1970 „Želsvelės kronikos“ Scenaristė. Apie Kapsuko rajono Želsvelės kolūkį.
1971 „Didysis suartėjimas“ Kartu su režisieriumi Henriku Šablevičiumi. 1972 m. Tbilisio filmų festivalyje pripažintas geriausiu SSRS žurnalu.
1972 „Mėlynas žirgas“ Pasakojama apie dailininkų Birutės Žilytės ir Algirdo Steponavičiaus freskas, sukurtas Valkininkų vaikų sanatorijai.
1972 „Mūsų trylika“ 10 min., nespalvotas. Filmas – gausios kompozitoriaus, dirigento Jurgio Gaižausko šeimos portretas.
1974 „Dviese“ 10 min., nespalvotas. Herojai – menininkų pora – tekstilininkė ir grafikė Bronė Valantinaitė-Jokūbonienė ir skulptorius Gediminas Jokūbonis.
1974 „Karštas metas“ Apie Kaišiadorių rajono „Pažangos“ kolūkio pirmininkę V. Giedraitienę.
1975 „Uždegu spalvą“ Scenaristė. Apie Vilniaus „Aušros“ fabriko direktorę J. Varnienę.
1976 „Laurų skonis“ Scenaristė. Apie Panevėžio „Ekrano“ gamyklos merginų brigadą.
1976 „Namai arti“ 10 min., nespalvotas. Apie Alytaus medvilnės kombinato audėjas. Filme gana kritiškai (to meto cenzūros požiūriu) vertinami aktualūs profesinio orientavimo, jaunimo buities ir laisvalaikio klausimai.
1977 „Diena prieš atostogas“ Scenaristė. Apie Šiaulių televizorių gamyklos direktorių Povilą Morkūną.
1979 „Kasnakt sapnuoju“ 10 min., nespalvotas. Herojės – keturios Kauno Prano Ziberto šilko kombinato audėjos, nusprendusios sumušti sąjunginį daugiastaklininkių rekordą. Filme išryškinamas pasiaukojantis moterų darbas.
1980 „Atsiplėšti nuo žemės“ Scenaristė. Apie krepšininką Algimantą Pavilonį.
1981 „Dienos suvestinė“ 20 min., nespalvotas. Herojė – Švenčionių rajono komunistų partijos sekretorė Viktorija Purvaneckaitė. Jos gyvenimas ir buitis atspindi beveik idealios sovietinės moters įvaizdį.
1981 „Festivalis visada šventė“ Apie sąjunginį kino festivalį Vilniuje.
1982 „Krepšinis…, krepšinis…, krepšinis“
1983 „Sportas, filmas, festivalis“ Scenaristė. Apie sąjunginį sportinių filmų festivalį Kaune.
1984 „Kasdien“ Kino žurnalas. Diriguoja Saulius Sondeckis.
1984 „Milijonieriai“ Scenaristė. Apie Šilutės rajono Kintų žuvininkystės ūkį.
1987 Henrikas Vancevičius stato „Mažvydą“
1988 „Nr. 13“ Apie krepšininko Šarūno Marčiulionio jaunystę.
2003 „Dviese kalnan ir pakalnėn“ Menininkų kasdienybė susikibus už rankų…
2005 Irena Milkevičiūtė. Lietuviška Primadona“ Kino žurnalas gvildena temą „Ar branginame savo talentus?“

Įvertinimas

redaguoti
  • 1966 m. Pabaltijo kino festivalis, prizas už geriausią scenarijų
  • 1971 m. Tbilisio kino festivalis, prizas už geriausią kino žurnalą
  • 1976 m. Sverdlovsko kino festivalis, prizas už kino filmą „Laurų skonis“
  • 1979 m. LSSR nusipelniusi kultūros veikėja
  • 1982 m. sportinių filmų festivalis, prizas už filmą „Atsiplėšti nuo žemės“
  • 2009 m. KKSD aukso medalis, už nuopelnus Lietuvos sportui [7]

Šaltiniai

redaguoti
  1. Vytautas MikalauskasBytautė Pajėdienė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 267
  2. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 369 psl.
  3. Mirė Lietuvos kino kronikos redaktorė ir režisierė Bytautė Pajėdienė, 2015-11-04
  4. http://www.lfc.lt/lt/Page=PersonList&ID=2877&PersonType=Director&C=P
  5. Kas yra kas. Lietuvos moterys. – Kaunas: Neolitas, 2007. – 338 p.
  6. Lietuvos kinematografininkai / Laimonas Tapinas. – Vilnius: Mintis, 1986. – 82-83 p.
  7. http://www.lse.lt/index.php?657629065