Buteikių piliakalnis
| Buteikių piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Buteikių piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Anykščių rajonas | ||
| Seniūnija | Kurklių seniūnija | ||
| Aukštis | 13,5 m | ||
| Plotas | 50x15-20 | ||
| Priešpilis | gyvenvietė | ||
| Naudotas | I tūkstantmečio pabaiga - II tūkstantmečio pradžia | ||
| Žvalgytas | 1955 | ||
| Tirtas | 1955 m. | ||
Buteikių piliakalnis ir gyvenvietė (A1404K) – piliakalnis ir gyvenvietė Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Buteikių kaimo, apie 0,1 km į šiaurę nuo kelio Kurkliai-Kurkleliai.
Piliakalnis redaguoti
Piliakalnis yra kaimo šiaurės rytų dalyje, Virintos intako Nevėžos dešiniajame krante, ilgos siauros kalvos rytinėje gale. Iš rytų ir pietų jį juosia Nevėžos slėnis, iš šiaurės - pelkėta dauba. Šlaitai statūs, 13 m aukščio. Piliakalnis suardytas per Pirmąjį pasaulinį karą , jo aikštelėje ir šlaituose 1915 m. buvo įrengti apkasai. Aikštelės vakarinę dalį nuo gretimos aukštumos skiria trys, 2,5, 4,5 ir 4,5 m aukščio pylimai ir trys tarp jų iškasti 5,5, 3,0 ir 2,5 m gylio grioviai. Spėjama, kad aikštelė buvo apie 50 m ilgio ir 15–20 m pločio ir su įtvirtinimais užėmė 120 m ilgio kalvos dalį.
Tyrimai redaguoti
1942 m. piliakalnį žvalgė Petras Tarasenka. Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1969 m. atliko Lietuvos istorijos institutas. Aikštelėje ir pietinėje papėdėje rasta kultūrinio sluoksnio liekanų, rytinėje - lipdytos lygiu, brūkšniuotu ir grublėtu paviršiumi keramikos, geležies šlako. Piliakalnis datuojamas 1 tūkstantmečiu.[1]
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Marijampolio piliakalnis 17 km | Šeimyniškėlių piliakalnis 14 km | Bijeikių piliakalnis 13 km Buivydų piliakalnis (Anykščiai) 15 km |
| |||||||
| Šovenių piliakalnis 15 km |
|
Jašiškio piliakalnis 18 km | |||||||||
| Svirnų piliakalnis 14 km | Berzgainių piliakalnis 18 km Vargulių piliakalnis 9 km |
Janonių piliakalnis 6 km | |||||||||
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Vytautas Kazakevičius. Buteikių piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 666 psl.
- Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. t.2
- Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998.