Bufanas – vyriausiųjų ir vyresniųjų valstybės valdininkų (mandarinų) bei karininkų Kinijos imperijoje Mingų ir Čingų dinastijų laikais (XIV a. pabaiga–XX a. pradžia) ir tų pačių laikų Korėjoje bei Vietname skiriamasis ženklas. Tai buvo didelis kvadratinis antsiuvas ant uniforminio chalato. Bufane būdavo išsiuvinėtas realus ir mitinis gyvūnas, atspindintis valdininko rangą.

Mingų dinastija redaguoti

 
Šiame Mingų dinastijos laikų portrete pavaizuotas valdininkas Jiang Shunfu (1453–1504). Kaip matyti iš bufano, jis buvo pirmojo rango valdininkas.

Bufanų naudojimas pirmą kartą autorizuotas 1391 m. Valdininkų bufanuose būdavo vaizduojami paukščiai, o kariškių – žvėrys. Bufanai kaip skiriamieji ženklai atsirado iš panašių stačiakampių, kuriuos kaip grynai dekoratyvinius naudojo Juanų dinastijos laikais.[1]

Pirmieji Mingų dinastijos rūmų aprangos nuostatai buvo paskelbti 1368 m., bet juose bufanai neminėti kaip rango ženklai.[2] Bufanus naudojo visą likusį Mingų dinastijos laikotarpį ir po to atėjusiais Čingų dinastijos laikais, kol 1913 m. žlugo Kinijos imperija.

Mingų laikų kilmingieji ir valdininkai bufanus nešiojo ant ilgų raudonų drabužių; bufanai eidavo nuo vieno šono iki kito ir visiškai uždengdavo krūtinę bei nugarą. Tam bufanai būdavo nežymiai trapeciški, su siauresniu viršumi.[3]

Mingų statute nebuvo nurodyta, keli paukščiai ar žvėrys turi būti pavaizduoti bufane. Pradžioje vaizduodavo du arba tris paukščius ar žvėris. Tipiškuose bufanuose su dviem paukščiais jie būdavo pavaizduoti abu skrendantys, arba vienas stovintis, o kitas – skrendantis.[4][5]

Čingų dinastija redaguoti

 
Čingų dinastijos laikų nuotraukoje – vyriausybės valdininkas su bufanu.

Čingų laikų bufanai gana ryškiai skyrėsi nuo Mingų bufanų: Čingų bufanai mažesni, su dekoratyviniu apvadu.[6] Rangus žymėjusios gyvūnų rūšys beveik visai nesikeitė, bet smarkiai pakito bufanų kompozicija.[7]

Čingų dinastijos laikų kinų kilmingieji drabužius vilkėdavo pagal savo rangą.

  • Princai, įskaitant qin wang ir jun wang, paprastai vilkėdavo juodus drabužius (rūmininkai – mėlynus) su keturiais skrituliškais ornamentais (po vieną ant peties iš priekio ir iš užpakalio). Kraujo princų drabužiai turėdavo keturis priekin žvelgiančius drakonus, qin wang – du žvelgiančius priekin, du žvelgiančius į šonus, jun wang – keturis į šonus žvelgiančius drakonus.
  • Beile ir beizi dėvėdavo oficialius drabužius irgi su skrituliškais ornamentais. Beile drabužiai būdavo papuošti dviem priekin žvelgiančiais drakonais, o beizi – dviem į šonus žvelgiančiais drakonais. Šie drakonai turėdavo keturis nagus ant kiekvienos letenos.
  • Generolai, hercogų, markizų ir grafų analogai nešiodavo du priekin žvelgiančius keturnagius drakonus ant kvadratinių antsiuvų.
  • Vikontų ir baronų analogai – gerves ir auksinius fazanus kaip ir pirmos bei antros klasės mandarinai.

Rangų lentelė redaguoti

Paukščiai ir žvėrys kaip rangų simboliai nuo bufanų priėmimo iki naudojimo pabaigos pakito labai mažai.

Karininkų bufanai redaguoti

Rangas Mingų (1391–1526) Mingų ir Čingų (1527–1662) Vėlyvieji Čingų (1662–1911)
1 liūtas liūtas čilinas (po 1662 m.)
2 liūtas liūtas liūtas
3 tigras ar leopardas tigras leopardas (po 1664 m.)
4 tigras ar leopardas leopardas tigras (po 1664 m.)
5 lokys lokys lokys
6 pantera pantera pantera
7 pantera pantera raganosis (po 1759 m.)[8]
8 raganosis raganosis raganosis
9 raganosis jūrų arklys[9] jūrų arklys[10]

Valdininkų bufanai redaguoti

Rangas Mingų (1391–1526) Mingų ir Čingų (1527–1662) Vėlyvieji Čingų (1662–1911)
1 gervė ar auksinis fazanas gervė gervė
2 gervė ar auksinis fazanas auksinis fazanas auksinis fazanas
3 povas ar laukinė žąsis povas povas
4 povas ar laukinė žąsis laukinė žąsis laukinė žąsis
5 sidabrinis fazanas sidabrinis fazanas sidabrinis fazanas
6 garnys ar mandarininė antis garnys garnys
7 garnys ar mandarininė antis mandarininė antis mandarininė antis
8 volungė, putpelė ar rojaus musinukė volungė putpelė
9 volungė, putpelė ar rojaus musinukė putpelė rojaus musinukė[11]

Nuorodos redaguoti

  1. Schuyler V. Cammann. Birds and Animals as Ming and Ch’ing Badges of Rank, Arts of Asia (May–June 1991), page 89.
  2. Cammann, Schuyler: „Development of the Mandarin Square“, Harvard Journal of Asiatic Studies Vol VIII, no 2 (1944), pages 75–6.
  3. Cammann, Schuyler: „Chinese Mandarin Squares, Brief Catalogue of the Letcher Collection“, University Museum Bulletin Vol 17, No 3 (June 1953), pages 8–9.
  4. Cammann, Schuyler: „Chinese Mandarin Squares, Brief Catalogue of the Letcher Collection“, University Museum Bulletin Vol 17, No 3 (June 1953), page 9.
  5. Cammann, Schuyler: „Development of the Mandarin Square“, Harvard Journal of Asiatic Studies Vol VIII, no 2 (1944), page 95.
  6. Cammann, Schuyler, „Birds and Animals as Ming and Ch’ing Badges of Rank“, Arts of Asia (May–June 1991), page 90.
  7. Jackson, Beverley & Hugus, David, Ladder to the Clouds, Berkeley: Ten Speed Press, 1999, Chapter 15, pages 215–289.
  8. Raganosis buvo piešiamas taip, kad labiau primindavo buivolą, negu raganosį
  9. Jūrų arklys buvo vaizduojamas kaip po vandeniu gyvenantis arklys, o ne kaip jūrų arkliukas.
  10. Jackson, Beverley & Hugus, David, Ladder to the Clouds, Berkeley: Ten Speed Press, 1999, Table 4, page 133;
  11. Jackson, Beverley & Hugus, David, Ladder to the Clouds, Berkeley: Ten Speed Press, 1999, Table 3, page 133.