Budriai (Skuodas)

Portal.svg
Budriai
Budrių akmuo 2011.JPG
Aukuro akmuo Margių miške

Budriai
Koordinatės 56°11′49″š. pl. 21°30′40″r. ilg. / 56.197°š. pl. 21.511°r. ilg. / 56.197; 21.511 (Budriai)Koordinatės: 56°11′49″š. pl. 21°30′40″r. ilg. / 56.197°š. pl. 21.511°r. ilg. / 56.197; 21.511 (Budriai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Skuodo rajono savivaldybės vėliava Skuodo rajono savivaldybė
Seniūnija Skuodo seniūnija
Gyventojų skaičius 7 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka Budriai (Skuodas)Vikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Budriaĩ

Budriai – kaimas vakarinėje Skuodo rajono savivaldybės teritorijos dalyje, 7 km į pietus nuo Skuodo ir 5 km į šiaurės vakarus nuo Mosėdžio, dešiniajame Erlos krante.

GeografijaKeisti

Vakaruose kaimą juosia Erla (Kernų tvenkinys), šiaurėje – dešinysis jos intakas Užupis, rytuose – Margių miškas. Į vakarus plyti Šakalių, į šiaurę – Kernų, į šiaurės rytus – Gaubių, į rytus – Tauzų ir Simaičių kaimų laukai. Pietiniu pakraščiu praeina kelias BobiliškėsŠakaliai, skiriantis Budrius nuo Kusų kaimo laukų, o per kaimo vidurį nutiestas kelias, vedantis pro Puotkalius į Skuodą.

Aplinkinės gyvenvietėsKeisti

  Kernai SKUODAS – 9 km
Puodkaliai – 4 km
Gaubiai
 
Šakaliai
     
     
     
Simaičiai
Tauzai
DAUKŠIAI – 2 km Kusai Bobiliškės – 3 km
MOSĖDIS – 5 km

IstorijaKeisti

Aptinkami akmens dirbiniai (kirveliai, trintuvėlis) liudija, kad pirmieji gyventojai kaimo žemėje pasirodė I tūkstantmetyje pr. m. e. Vėlesnės epochos, I tūkstantmečio antros pusės – II tūkstantmečio pirmos pusės gyventojus mena dubenuotas akmuo ir senieji laukai su akmenų krūsnimis ir aptvarais.

Budrių kaimas susiformavo XVI a. Pavadinimas kilo iš asmenvardžio Budrys daugiskaitinės formos.

 
Koplytėlė Šopų sodyboje

Priklausė Mosėdžio dvarui ir Mosėdžio parapijai.

1640 m. Mosėdžio parapijos inventorinėje knygoje Budrių kaime paminėti 3 valakai dirbamos žemės ir šie žemdirbiai: Simonas Budrys (Symon Budraitys), Ambraziejus Simaitis (Ambrozey Szymaitys) ir Kristupas Kinčius (Krysztoph Kinszaitys). [2]

1846 m. buvo 5 dūmai,[3] 1856 m. – 9 sodybos.

XIX a. bendro naudojimo žemių šiauriniame ir rytiniame pakraštyje susiformavo kelių vienkieminių sodybų užusienis, priklausęs Budrių kaimo bendruomenei. 1871 m. 28 kaimo ir užusienio valstiečiai valdė 226 rėžius žemės, už kurią atlikinėjo Mosėdžio dvare atodirbio prievolę.[4]

XIX a. antroje pusėje kaime gyveno liaudies menininkai broliai Palubinskai, gaminę medines šventųjų skulptūrėles koplytėlėms ir bažnyčioms. Pirmojo pasaulinio karo pradžioje į carinę armiją buvo mobilizuoti 4 kaimo vyrai, iš kurių 1 žuvo. Kiti pateko į vokiečių nelaisvę, iš kurios po karo grįžo namo.

1919 m. įkurta Budrių seniūnija, 19211926 m. veikė pradinė mokykla. Joje mokytojavo Magdalena Budraitė, kasmet mokėsi iki 32 vaikų, o baigė – 42 mokiniai.

1923 m. buvo 14,[5] 1935 m. – 20 ūkių, kurių dydis siekė nuo 17 iki 46 ha. Stambiausi ūkininkai – Simonas Karevičius (46 ha), Antanas Šakinis (42 ha), Jonas Šikšnius ir Pranas Jablonskis (po 31,5 ha).

1940 ir 1944 m. Budrių seniūnija pertvarkyta į apylinkę (panaikinta 1954 m.). 1944 m. į Vakarus pasitraukė broliai Juozas ir Kazimieras Narvilai, tarnavę Lietuvos policijoje. Pokariu P. Narvilo miške buvo įrengti Kardo rinktinės Skirmanto kuopos būrio bunkeriai, o dar viena slėptuvė veikė V. Rimos sodyboje. Joje laikėsi Jono Eidėjaus (kilęs iš Būdviečių, žuvo 1952 m.) 6 kovotojų būrys (tame tarpe Antanas Žiemelis iš Virbalų k.). Slėptuvę saugumiečiams susekus, Valius Rimas 1948 m. buvo nuteistas ir mirė lageryje, o žmona Stasė Rimienė su 4 vaikais ištremta į Sibirą. 10 metų lageriuose praleido partizanų ryšininkė Uršulė Šikšniūtė-Markauskienė.

Sovietmečio melioracija kaimą sunaikino. 2011 m. buvo 2 sodybos, iš kurių viena negyvenama.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18611915 m. Mosėdžio seniūnija, Mosėdžio valsčius, Telšių apskritis
19151918 m. Mosėdžio seniūnija, Mosėdžio valsčius, Kretingos apskritis
19191940 m. Budrių seniūnija, Mosėdžio valsčius, Kretingos apskritis
19401941 m. Budrių apylinkė, Mosėdžio valsčius, Kretingos apskritis
19411944 m. Budrių seniūnija, Mosėdžio valsčius, Kretingos apskritis
19441950 m. Budrių apylinkė, Mosėdžio valsčius, Kretingos apskritis
19501954 m. Budrių apylinkė, Skuodo rajonas
19541977 m. Daukšių apylinkė, Skuodo rajonas
19771995 m. Skuodo apylinkė, Skuodo rajonas
19952009 m. Mosėdžio seniūnija, Skuodo rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis
nuo 2009 m. Puodkalių seniūnaitija, Mosėdžio seniūnija, Skuodo rajono savivaldybė


GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2011 m.
1902 m. 1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
44 105 70 54 24 6 5 7


Žymūs žmonėsKeisti

Kultūros paveldasKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, T. 2. – Vilnius: Mintis, 1976.
  2. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Žemaičių vyskupo stalo valdų 1637 m. generalinis inventorius. l.245-246.
  3. M. Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. - Wilno, 1846. - S. 144
  4. Kauno gubernijos taikos teismo apylinkių ir valsčių sąrašas, parengtas 1870 m. - Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. - F. 4, b. 15. - P. 84
  5. Lietuvos apgyvendintos vietos. - Kaunas, 1925. - P. 116
  • Ignas Jablonskis. Ar sugrįš budriškiai į Budrius. – Gimtinė – 1991, Nr. 8
  • Ignas Jablonskis. Budrių kaimas. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993