Budrių ežeras
55°27′00″š. pl. 24°51′34″r. ilg. / 55.4501°š. pl. 24.8595°r. ilg.
| Budrių ežeras | |
|---|---|
| Vieta | Anykščių raj., Lietuva |
| Plotas | 0,072 km² |
| Kranto linijos ilgis | 1,2 km |
| Įteka | bevardis upelis |
| Išteka | bevardis upelis |
Budrių ežeras – ežeras vidurio Lietuvoje, Anykščių rajone, apie 4,5 km į šiaurės vakarus nuo Kavarsko[1]. Ežero ilgis iš vakarų į rytus - 0,49 km, plotis - iki 0,2 km. Altitudė 93,3 m. Yra plaukiojančių salų. Krantai žemi, pelkėti. Ežeras telkšo ~ 13 ha dydžio Budrių pelkės rytinėje dalyje. Rytinė pakrantė apaugusi krūmynais, o šiaurinėje ir pietinėje pakrantėse plyti dirbami laukai. Rytuose išteka upelis link Pienionių tvenkinio (Pienios baseinas). Iš pietinės Budrių pelkės dalies išteka Armukšnos upė (Mūšios intakas). Pietinėje pakrantėje įsikūręs Budrių kaimas, šiaurinėje - Šovenių kaimas.
Kunigo prel. Stanislovo Kiškio knygoje „Iš Kavarsko praeities“ yra aprašoma Budrių ežero legenda: „1580 metais, kai buvo įvykdytas mirties nuosprendis Kavarsko ir daugelio kitų dvarų valdytojui, išdavikui Gregorijui Astikui, jo žmona, susikrovusi auksą ir brangenybes, bėgo iš Kavarsko dvaro, pasikinkiusi į karietą ketvertą žirgų. Buvo žiemos metas ir ponia su visu turtu ir žirgais įlūžusi ir paskendusi Budrių ežere... Daug kartų buvo bandyta išleisti ežero vandenį – auksui iškelti. Ne vieną kartą tam reikalui buvo kasamas gilus griovys, bet po nakties vis rasdavę jį užverstą didžiuliu akmeniu. Tai neabejotinai pikto velnio darbas. Taip iki dabar ponia gyvenanti ežero dugne, ir prigulus ant kranto, esant tykiam orui, galima aiškiai girdėti žirgų žvengimą ir karietos ratų duslų dundėjimą...“