Budistų mitologija

Budistų mitologija – visuma mitologinių įvaizdžių, siejamų su budizmu. Yra trys budizmo kryptys: hinajana (mažieji ratai), mahajana (didieji ratai) ir vadžrajana (deimanto ratai). Nors šios kryptys akcentuoja skirtingus budizmo aspektus, jų esmė panaši, mitiniai siužetai ir personažai sudaro visumą. Pagrindinis šios mitologijos šaltinis yra Tipitaka (kanoniškųjų tekstų rinkinys pali kalba), Mahajanos kanonas sanskrito kalba, tantrai.

Kilmė

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Indų mitologija.

Budizmo mitologijos pagrindiniai bruožai ėmė formuotis Indijoje nuo VI a. pr. m. e. Manoma, kad Šakjamunis darė įtaką ne tiek mitologijai, kiek kitoms sudedamosioms budizmo dalims: filosofijai, etikai, psichologijai.

Požiūris į mitologiją

Budizmo požiūris į mitologiją gerokai skiriasi nuo kitų religijų, tautų. Esą žmogus užima ypatingą vietą tarp kitų būtybių, įskaitant ir mitines, mat jis vienintelis gali pasiekti nirvaną ir tapti arhatu ar buda. Taip pat savitai žiūrima į personažų tikrumą. Liaudiškasis budizmas mitologines būtybes laiko realiomis, tuo tarpu filosofinis teigia, kad jos sukurtos žmogaus proto. Dėl to į budizmo panteoną atėjo daugybė kitų kraštų ir tikėjimų dievybių. Mitiniais personažais virto net realūs žmonės: Šakjamunis su savo mokiniais, atsiskyrėliai, vienuoliai, t. t. Taip pat idamai – sąmoningai sukurti meniški paveikslai ir personažai, reikalingi meditacijos praktikai. Mitiniai įvaizdžiai dažnai aiškinami kaip vienos ar kitos teorinės tezės atspindys.

Kosmologiniai įvaizdžiai

Mandala – Budizmo kosmologijos planas

Pagrindinis straipsnis – Budizmo kosmologija.

Mitinė pasaulio sandara

Budizmo kosmologija didele dalimi buvo paveikta indų kosmologijos. Budizmui būdingas didžiulis nagrinėjamų klausimų kiekis ir polinkis iki begalybės didinti pasaulio sandaros elementų kiekį. Galybė pasaulių grupuojami į tam tikras sistemas (sahalokus), kurių esą daugiau nei Gange smilčių. Egzistuoja ir budakšetrai, t. y. budų pasauliai, kurių svarbiausi buvo mitiniai rojai – Abhiratis ir Sukhavatė.

Kiekvienas pasaulis – vandenyje plūduriuojantis žemės diskas, kurį supa oras, o orą erdvė (akaša). Pasaulio centre stovi Meraus kalnas, apie kurį sukasi saulė, mėnuo, žvaigždės. Kalną juosia septynios kalnų grandinės, atskirtos ežerais. Pasaulio vandenynas skalauja 500 salų ir 4 kontinentus (Dvipa), kuriuose žmonių gyvenimas labai nevienodas. Pietinis kontinentas – Džambudvipa tapatinamas su Indija. Čia žmonių gyvenimas trumpiausias, tačiau tik čia žmonės yra aštraus proto, tik čia gyvena budos ir legendiniai valdovai.

Žemės sandara (terminai kiniški)

Visą pasaulį sudaro 6 dalys (lokai), kuriose gyvena skirtingos būtybės. Jos simbolizuoja skirtingas prigimtis ir prigimties pakopas.

Žemiausia dalis – naraka (Budizmo pragaras) yra giliai žemėje po Dvambudvipa.
Pretaloka, kuriame gyvena išalkę demonai pretai. Jie apgyvendinę dykumas ir negyvenamas vietas žemės paviršiuje.
Manusjaloka, kuriame gyvena žmonės. Tai – aukščiausia būsena žemės paviršiuje.
Tirjagjoniloka, kuriame gyvena gyvūnai. Jie gyvena kartu su žmonėmis žemės paviršiuje.
Asuraloka, yra aplink Meru kalną. Čia gyvena būtybės, esančios tarp žmonių ir dievų – asurai.
Devaloka, aukščiausiai esanti pasaulio dalis, kurioje gyvena dievai devai.

Devaloka (arba dangūs) savo ruožtu skaidomas į daugybę sluoksnių: žemiausiai yra Čaturmaharadžika, saugomas keturių Lokapalų, valdančių keturių rūšių būtybes: jakšus, kumbhandus, nagas, gandharvus. Aukščiau yra Trajastrinsas, kuriame viešpatauja Šakras. Aukščiau yra dangūs Jamas, Tušitas (jame gyvena bodhisatvos), Nirmanaratis (jame gyvena nirmanaratai) ir Paranirmita-vašavartinas.

Visi šie sluoksniai nuo Pragaro iki dangaus sudaro žemiausią visatos sluoksnį – Kamadhatų, arba troškimų sferą. Aukščiau jo yra formų sfera Rūpadhatus (jame gyvena rūpavačarai ir subhadevai), o dar aukščiau – beformė sfera – Arūpadhatus.

Mitinis laikas

Kiekvieno pasaulio atsiradimas ir žūtis turi nustatytą laiką. Juose tam tikru metu pasirodo budos. Laiko samprata įtakota indų kosmologijos, čia egzistuoja kalpos samprata.

Yra tuščiosios kalpos, kurių metu Buda nepasirodo, ir Budos kalpos, kurių metu Buda paskleidžia savo tikėjimą. Pasak mitologijos, iki šiol pasaulyje gyveno 6 budos, ir Šakjamunis buvo paskutinis iš jų. Vėliau ateisiantis buda bus Maitrėja.

Dievybių panteonas

Medinis bodhisatva

Tūkstantarankė Avalokitešvara

Kundali – nuožmioji dievybė

Lokapalas

Pagrindinis straipsnis – Sąrašas:Budizmo mitologijos sąvokos.

Skirtingai nei hinajana, kuri daugiausia gilinosi į istorinio Budos (Sidhartos Gautamos) gyvenimo mitologizavimą, mahajana ir vadžrajana išvystė sudėtingą dievybių panteoną, įtraukdamos vietines dievybes. Ilgainiui susiformavo sudėtinga dievybių hierarchija, išsikristalizavo dievybių grupės ir tipai.

Tathagata

Pagrindinis straipsnis – Tathagata.

Terminas Tathagata (skr. Tathāgata) iš pradžių buvo Šakjamunio titulas, o vėliau tapo atskira dievybių klase mitologinėje hierarchijoje. Tai – aukščiausios dievybės, dar vadinamos budomis.

Tik budos gali įgauti galių, kurios pranoktų visas kitas būtybes, net dievus, daryti įtaką kitiems pasauliams. Pasiekę nirvaną jie skelbia savo dharmą – mokymą, žmogui padedantį pasiekti nirvaną. Mitologijoje labai svarbią vietą užima šių galių (fizinių ir psichologinių) aprašymas ir aiškinimas.

Theravadoje labiausiai išvystyta buvo Istorinio budos (Sidhartos Gautamos) gyvenimo mitologizacija, taip pat mitologizuoti kiti pasaulyje gyvenę istoriniai budos (jų su Maitrėja paprastai priskaičiuojama 29). Mahajanoje, tuo tarpu, istoriniai budos netenka savo reikšmės (garbinami tik septyni paskutinieji iš jų). Čia svarbiausi budos yra Akšobhjas, Amitabhas (Amitajusas), Amoghasidhis, Bhaišadžjagurus, Kašjapas, Šakjamunis, Ratnasambhavas, Vadžradharas, Vairočanas ir kt.

Dalis šių budų grupuojami į penkių dievybių grupę, vadinamuosius Dhjanibudas, ir jiems priskiriamos atskiros pasaulio šalys. Tai – Vairočana, Akšobhja, Ratnasambhava, Amogasidhis ir Amitabhas.

Vėlyvojoje Mahajanoje ir Vadžrajanoje atsirado adibuda (aukščiausiojo budos) idėja. Skirtingos kryptys juo laiko skirtingus budas. Juo gali būti Samantabhadra, Vadžradhara ar Vairočana.

Taip pat egzistuoja ir Budoms ypač artimos būtybės. Tai pratjekabuda (žmonės, pasiekusieji nirvaną, bet neskelbiantys dharmos) ir arhatai (šventieji).

Bodhisatvos

Pagrindinis straipsnis – Bodhisatva.

Kelias tapti buda prasideda nuo bodhisatvų, kurie daugybę kartų įsikūnija į įvairias būtybes ir daro gerus darbus, padeda žmonėms. Pasiekę pilnatvę ilgai būna danguje.

Bodhisatvų mitologija ypač išvystyta Mahajanos budizme, ir Hinajanoje šios būtybės visiškai neaptinkamos. Svarbiausios Bodhisatvos yra Akašagarbha, Avalokitešvaras (turintis labai daug formų), Maitrėjas (tapsiantis ateities buda), Mandžušri, Kšitigarbhas, Vadžrapanis, Vadžrasatvas, Samantabhadras.

Nuožmiosios dievybės

Pagrindinis straipsnis – Vidjaradža.

Mahajanos budizmo hierarchijoje žemiau nei bodhisatvos yra nuožmosios dievybės – vidjaradža. Jos vaizduojamos nuožmiais veidais, ginkluotos, ir jų pagrindinė funkcija yra naikinti blogį bei bausti už nusikaltimus.

Jų grupėje penkios dievybės laikomos pasaulio sergėtojomis ir penkių pasaulio šalių globėjomis. Tai yra Akala, Trilokavidžaja, Kundali, Jamantaka, Vadžrajakša. Be jų žinomi Ragaradža, Mahamajuri, Hajagryvas ir kiti.

Devai

Pagrindinis straipsnis – Devai (budizmas).

Žemesniosios dievybės gyvena žemiausiuose dangaus sluoksniuose ir dauguma jų atėję iš indų mitologijos. Pačiame žemiausiame danguje gyvena keturi lokapalai, kuriems paklūsta keturių rūšių mitinės būtybės. Tai Vaišravana (Kubera), Virudhaka, Virupakša, Dhritaraštra

Kitas dievybių grupavimas yra dvylikos dievybių grupė, sauganti aštuonias pasaulio šalis, dangų, žemę, saulę ir mėnulį. Joms priskiriami Brahma, Šakras, Agnis, Jama, Rakšasa, Varuna, Vajus, Vaišravana, Išana, Prithivi, Surja, Čandra.

Kitos dievybės yra Mahešvara (Šiva), Sarasvati, Mahakalas, Šri Mahadevi (Lakšmė), Skanda, Mariči, Vinajaka (Ganešas), Vadžradhara, Hariti ir t. t.

Vadžrajanos tipai

Pagrindiniai straipsniai – Dharmapala ir Idamai.

Vadžrajanoje tarp nuožmiųjų ir žemesniųjų dievybių yra išskiriami šiek tiek kiti tipai.

Didelė grupė čia yra dharmapalai (Dharmos sergėtojai), kuriems priskiriami vidjaradža ir kitos ir kitos dievybės, esančios kituose hierarchijos sluoksniuose (pvz., lokapalai). Jų funkcija – pasaulio apsauga. Tradiciškai pripažįstami aštuoni dharmapalai (Heruka), tačiau tikras jų sąrašas gerokai ilgesnis.

Kita dievybių grupė yra idamai, į kurias koncentruojamasi meditacijos metu. Nors idamais gali tapti bet kuri dievybė, svarbiausiais idamais laikomos dievybės Hajagryvas, Vadžrakilaja, Guhjasamaja, Jamantaka, Hevadžras, Čakrasamvara, Vadžrajogini ir kt. Moteriški piktieji idamai žinomi kaip dakinės. Vyriški idamai dažniausiai turi moterišką atitikmenį. Būdingiausias jų – Tara