Bučniai

Portal.svg
Bučniai
[[Vaizdas:|270px]]

Bučniai
Koordinatės 55°57′18″š. pl. 21°39′18″r. ilg. / 55.955°š. pl. 21.655°r. ilg. / 55.955; 21.655 (Bučniai)Koordinatės: 55°57′18″š. pl. 21°39′18″r. ilg. / 55.955°š. pl. 21.655°r. ilg. / 55.955; 21.655 (Bučniai)
Apskritis Telšių apskrities vėliava Telšių apskritis
Savivaldybė Plungės rajono savivaldybės vėliava Plungės rajono savivaldybė
Seniūnija Šateikių seniūnija
Gyventojų (2011) 16
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Bučniaĩ

Bučniai – kaimas Plungės rajono savivaldybėje, 4 km į pietvakarius nuo Šateikių ir 3 km į šiaurės rytus nuo Aleksandravo, abipus Liepgirių-Šateikių kelio.

IstorijaKeisti

Manoma, kad kaimas susiformavo XVII-XIX a. kaip Papievių kaimo užusienis. Jam pavadinimas kilo iš pirmojo naujakurio Bučnio pavardės.

1846 m. Kartenos parapijos Bučnių kaime buvo 8 valstiečių dūmai. 1849 m. kaimas priklausė Šateikių dvaro grafui Aleksandrui Pliateriui, kuriam Aleksandravo palivarke dirbo 108 baudžiauninkai iš Bučnių ir kai kurių aplinkinių kaimų. Panaikinus baudžiavą, 1870 m. grafui Pliateriui išperkamuosius žemės mokesčius mokėjo 29 Bučnių kaimo valstiečiai. Vakariniame kaimo žemių pakraštyje XIX a. įsikūrė Bučnių užusienis, kuriame stovėjo kelios vienkieminės sodybos.

Nuo 1861 m. kaimas priklausė Kartenos valsčiui.

1918 m. pabaigoje Bučniuose pas mažažemį Žilinską susirinko Bučnių, Bulikų, Papievių, Puidogalio, Grabšyčių ir Liepgirių kaimų valstiečių atstovai, nutarę įkurti Kartenos valsčiaus darbo ir vargingųjų valstiečių tarybą, valdžiusią valsčių iki 1919 m. vasario mėn.

1923 m. kaime buvo 11 valstiečių sodybų. Per 20 ha žemės Šiauliai, Ramanauskai, Badauskai, Arlauskiai, Mažeikos, Domarkai. Žemė ūkininkams buvo išdalinta rėžiais. Prieš II-jį pasaulinį karą buvo paruoštas vienkieminių ūkių planas, tačiau jį įgyvendinti sutrukdė karas.

1931-1932 m. palei kaimo šiaurinį pakraštį nutiestas KretingosTelšių geležinkelis ir pastatyta Šateikių geležinkelio stotis. Kaimo gyventoja Pakalniškienė atidarė maisto parduotuvę ir restoraną „Rambynas“, tarpininkavo superkant iš ūkininkų bekonus, kurie Šateikių stotyje buvo pakraunami į vagonus ir eksportuojami į Angliją.

Po karo į Sibirą buvo ištremti Antanas Domarkas su žmona, Ona Ramanauskienė, Smilingiai, Valė Žilinskienė, Juozas Šiaulys su šeima. Į mišką pasitraukė ir partizanais tapo broliai Domarkai.

1945 m. kaime buvo atidarytas Stropelių pradinės mokyklos III-asis komplektas, kuris netrukus tapo savarankiška Bučnių pradine mokykla. 19461948 m. jai vadovavo mokytoja Stefa Jagminienė.

Panaikinus Kartenos valsčių, kaimas nuo 1950 m. priklausė Salantų rajono Šateikių apylinkei, kuri 1959 m. perduota Plungės rajonui.

Pokariu kaimas nyko. Šiandien išlikusios sodybos telkiasi apie Šateikių geležinkelio stotį. Kaimo dvasiniu gyvenimu nuo pokario laikų rūpinasi Šateikių parapijos kunigai.

GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2011 m.
1902 m.[2] 1923 m.sur.[3] 1959 m.sur.[4] 1970 m.sur.[4] 1979 m.sur.[5] 1989 m.sur.[6] 2001 m.sur.[7] 2011 m.sur.[8]
63 71 94 74 45 31 26 16


ŠaltiniaiKeisti