Bronys Stundžia
Bronys Stundžia (1916 m. gruodžio 5 d. Gemeliškyje, Šešuolių valsčius – 2015 m. gruodžio 13 d. Toronte) – nusipelnęs Lietuvos buriuotojas, Lietuvos buriuotojų sąjungos garbės narys.[1]
Tėvynėje buvo veiklus skautas, buriavimo entuziastas ir organizatorius, vienas iš korporacijos „Jūra“ lyderių, dalyvavo 1941 m. sukilime užimant Trakų įstaigas, kai per miestą traukėsi rusų kariuomenė.
Po karo įsikūrė Kanadoje, Toronte, buvo Kanados lietuvių vyriausias jūrų skautininkas. Buriavo Ontario ežere, kur sąlygos artimos jūrinėms. Turėjo ne vieną tolimą kelionę vandenynais.
Daug rašė lietuviškoje spaudoje ne tik jūrinėmis temomis. Užjūryje parengė ir išleido du lietuviškus buriavimo vadovėlius, kiek papildęs – jūrų leitenanto R.Nako parengtą pirmąjį lietuviškų jūrinių terminų žodyną. Parengė ir išleido angliškai–lietuviškai žodyną „Jūriniai įvardai”.
B.Stundžia prisidėjo prie lietuviškų jūreivystės terminų norminimo, gryninimo, praturtinimo tradiciniais pajūrio žvejų įvardais.
B.Stundžia visada mintimis su Lietuva, pirmiausia jai ir skyrė savo darbus. Dar iki nepriklausomybės atgavimo jis stengėsi megzti ryšius su Lietuvos buriuotojais, įvairiais keliais gabeno į Lietuvą ir platino savo jūrines knygas, kurių čia stigo, pats lankėsi, domėjosi buriavimo sporto, jūrinio švietimo ir jūrinės politikos reikalais, savo straipsniuose ir laiškuose sielojosi, kad Klaipėdos laivynas nelietuviškas, užplūstas ateivių iš Rusijos, kad lietuvių kalba oficialiai išguita iš jūreivystės sferos, net Lietuvos buriuotojai aklai perėmę, anot jo, caro Petro I sukurptą olandiškai rusišką žargoną. Kad papildytų skurdžią lietuviškų marinistinių knygų lentynėlę, pats sudarė ir Lietuvoje išspausdino marinistinės prozos antologiją „Septyniose jūrose“.
Šaltiniai
redaguotiLiteratūra
redaguoti- Algimantas Patašius. Gyvenimas Lietuvai ir jūrai Archyvuota kopija 2019-11-22 iš Wayback Machine projekto.