Bronius Dobrovolskis
| Bronius Dobrovolskis | |
|---|---|
| Gimė | 1930 m. gruodžio 18 d. Butkai, Žarėnų valsčius |
| Veikla | pedagogas, kalbininkas |
| Partija | 1962 m. SSKP |
| Alma mater | 1953 m. Klaipėdos mokytojų institutas, 1956 m. Vilniaus pedagoginis institutas |
Bronius Dobrovolskis (g. 1930 m. gruodžio 18 d. Butkuose, Žarėnų valsčius) – Lietuvos pedagogas, kalbininkas, lietuvių kalbos vadovėlių autorius.
Biografija redaguoti
1951 m. baigė Telšių mokytojų seminariją, 1953 m. Klaipėdos mokytojų institutą, 1956 m. Vilniaus pedagoginį institutą, 1965 m. Vilniaus universitetą. 1968 m. pedagogikos mokslų kandidatas.[1]
1951–1953 m. mokytojavo Klaipėdos, 1953–1956 m. Klaipėdos rajono mokyklose. 1956–1958 m. Klaipėdos rajono Plikių vidurinės mokyklos direktorius. 1958–1962 m. dirbo Pedagogikos mokslinio tyrimo institute, 1965–1993 m. šio instituto sektoriaus vedėjas, 1980–1987 m. direktorius. 1973–1980 m. LSSR Švietimo ministerijos Mokyklų valdybos viršininkas. 1987–1993 m. Lietuvos pedagogų kvalifikacijos instituto lietuvių kalbos ir literatūros katedros vedėjas, 1984 m. docentas. 1993–2000 m. dėstė Vilniaus universitete.
Parašė lietuvių kalbos vadovėlių šeštai (su kt., 1973–1983 m.), septintai ir devintai (1988 m.), devintai (su kt., 1999 m.), dešimtai (su kt., 2000 m.) klasei, metodinių ir mokomųjų priemonių.[2]
Įvertinimas redaguoti
- 1971 m. LTSR nusipelnęs mokytojas
- 1980 m. LSSR valstybinė premija (su kitais) [3]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=D&sritis=S Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Bronius Dobrovolskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. - 41 psl.
- ↑ Alma Gudonytė. Bronius Dobrovolskis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. - 440