Breslaujos apskritis (1566–1795)

Breslaujos apskritis (arba Breslaujos pavietas, lenk. powiat brasławski) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas, gyvavęs dabartinės Gudijos ir Lietuvos teritorijoje, į rytus nuo Utenos. Minima nuo XVI a. pradžios.[1] Centras iki 1794 m. ir 18011808 m. Breslauja ir 17941801 m. ir 18081835 m. – Vidžiai. XX a. buvo atkurta Lenkijoje kaip Breslaujos apskritis.

Breslaujos apskritis
lenk. Powiat brasławski

1566 – 1795
Breslaujos pavietas LDK sudėtyje
Administracinis centras Breslauja
1566–1793 Vilniaus vaivadija
1793–1795 Breslaujos vaivadija
Gyventojų 85 932 (1790)
Plotas 5 525 km² (1790)

Istorija

redaguoti
 
Breslaujos pavietas 1665 m. (Nicolas Sanson)

Apskritis formavosi Nalšios žemėje. Breslaujos pavietas ir apskritis minima nuo XVI a. pradžios kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Gardino vaivadijos dalis. Per 15641566 m. reformas gavo bajoriškos savivaldos teises ir buvo priskirta Vilniaus vaivadijai.

XVIII a. pabaigoje apskrityje buvo 21 miestas ir miestelis.

1793 m. apskrities teritorija padalinta: dalis prijungta prie Rusijos imperijos – įėjo į Minsko gubernijos Dysnos apskritį, o vakarinė dalis ir performuota į trumpai egzistavusią (17931795 m.) Breslaujos vaivadiją. Nuo 1795 m. visa teritorija perėjo Rusijos imperijai ir priklausė Vilniaus gubernijai.

1835 m. apskrities centras perkeltas į Zarasus ir Breslaujos apskrities teritorijoje suformuota Zarasų apskritis, kuri nuo 1842 m. priklausė Kauno gubernijai.[2]

Šaltiniai

redaguoti
  1. Breslaujos apskritis (1566–1795). Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. I tomas (A–K). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. // psl. 235
  2. Breslaujos apskritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 471 psl.