Civitates orbis terrarum
Civitates orbis terrarum (dar žinomas kaip Brauno ir Hogenbergo atlasas) – miestų atlasas, pirmąsyk išleistas 1572 m. Vėlesni atlaso leidimai pasirodė 1575, 1581, 1588, 1598 ir 1617 m. Iš viso buvo perleistas net 46 kartus, lotynų, vokiečių, prancūzų kalbomis. Žemėlapiai navienodai tikslūs - vieni (pavyzdžiui, Bomono Belgijoje) tarsi paprasti ir tikslūs miestų planai, kiti (pavyzdžiui, Kembridžo Anglijoje) - tikri meno kūriniai be tikslaus mastelio, kuriuose pavaizduoti ir miestiečiai, gyvūnai, o svarbiausi pastatai pateikti išskirtinai. Paskutiniuose leidimuose buvo sudėti 546 miestų panoraminiai, paukščio skrydžio vaizdai bei žemėlapiai. Pagrindiniai atlaso sudarytojai yra redaktorius Georg Braun, graveris Franz Hogenberg bei žemėlapių atlaso Theatrum orbis terrarum autorius Abraham Ortelius. Civitates orbis terrarum kūrė virš šimto kartografų ir dailininkų, graviravusių iliustracijas vario plokštėse pagal pieštinius miestų vaizdus.[1] Veikalas išsiskiria įvairove (nubraižytas net Pekino planas) ir yra labai tikslus. Šiuo kūrinys tapo pavyzdžiu vėlesniems miestų atlasams.
Atlaso iliustracijose šalia miestų vaizdų pateikiama ir jų gyventojų tradicine apranga atvaizdai. Kaip nurodoma pirmojo leidimo pratarmėje, G. Braun tikėjosi, jog žmonių vaizdavimas atlase užkirs kelią planais karybos tikslais pasinaudoti turkams, kadangi jų religija draudė žiūrėti į pieštinius žmogiškus pavidalus. Šalia miestų piešinių atlase taip pat pateikiamos trumpos miestų istorijos bei aprašymai.[1]
Vilnius redaguoti
1581 m. išleistame atlaso leidime įdėtas Vilniaus žemėlapis, vienas pirmųjų detalių šio miesto vaizdų (po 1544 m. išleistos S. Miunsterio „Cosmographia“), ir jo aprašymas. Yra 28 punktų eksplikacijos, daugumos pažymėtų pastatų buvimas pagrįstas kitais šaltiniais. Trys eksplikacijos nepažymėtos pačiame žemėlapyje: Die Wersope (11), Die schwarze munche (20) bei Die Keur Kaste (22).
Vilniaus žemėlapis dokumentiškai netikslus, pats planas bei jo aprašomoji dalis rengta ne vienu laiku. Miestas vaizduojamas didelis, tačiau menkai išsivystęs: dauguma pastatų mediniai vienaukščiai, netvarkingai sustatyti. Pavaizduoti administraciniai pastatai bei kelių šalių atstovybės nurodo miesto kaip sostinės statusą. Vaizduojamų šventovių analizė atskleidžia perteikiamą katalikybės dominavimą, kas nėra realistiška to meto situacija Vilniuje.[2]
| Miestas | Mūriniai namai | Mediniai namai | Kulto pastatai | Pilys |
|---|---|---|---|---|
| Vilnius | 121 | 2401 | 13 | 2 |
| Ciurichas | 781 | 4 | ? | |
| Edinburgas | 362 | 2 | ? | |
| Gardinas | 18 | 102 | 5 | 2 |
| Grenoblis | 483 | 18 | ? | |
| Karaliaučius | 553 | 4 | ? |
Šaltiniai redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 Braun and Hogenberg. Civitates orbis terrarum Archyvuota kopija 2018-10-31 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 2,0 2,1 Rekevičius, Lukas (2010). „Vilniaus Tapatumo Sluoksniai Brauno ir Hogenbergo Atlase“. Urbanistika ir architektūra (34(1)): 17–28. doi:10.3846/tpa.2010.02.
- Jeremy Harwood. Pasaulis žemėlapiuose. 100 žemėlapių, pakeitusių pasaulį. Vilnius: Mūsų knyga, 2008. ISBN 978995514257