Bratwurst

Bratwurst dešrelės (iš sen. vok. Bratwurst: brät 'smulkiai pjaustyta mėsa', wurst 'dešrelė'; dab. vok. braten 'kepti, troškinti') – vokiškai kalbančių šalių virtuvėse įprastos dešrelės, skirtos kepti keptuvėje arba grilyje, paprastai gaminamos iš maltos kiaulienos, natūraliame apvalkale. Halal ir košeriniuose patiekaluose išskirtinai naudojama veršiena ar jautiena. Populiarios kaip greito maisto patiekalas, ruošiamas ir tiekiamas ant gatvės prekystalių.

Receptai redaguoti

Yra daug regioninių receptų. Bratwurst dešrelėms gaminti tinkamiausias mažiau ar smulkiau sumaltos mėsos faršas. Malta mėsa gardinama krapais, muskatais, česnakais, kardamonais, mairūnais. Prieskonių kiekis gali skirtis, tuomet skirtingas ir pačių dešrelių skonis. Kai kurie patiekalai su Bratwurst dešrelėmis paduodami su raugintais kopūstais, keptomis bulvėmis arba bulvių salotomis. Gatvės prekystaliuose Bratwurst paprastai patiekiamos su bandelėmis, garstyčiomis, kečupu, krienais.

Senos šių dešrelių gaminimo tradicijos Vokietijoje užfiksuotos dar 1313 m. Frankonijos mieste Niurnberge,^[1]^[2] kuris yra vienas iš pripažintų Bratwurst gamybos centrų. Žinoma virš 40 skirtingų vokiškų Bratwurst rūšių,^[3]^[4] daugelis iš jų kilusių iš Frankonijos (šiandien daugiausia šiaurinėje Bavarijoje, kaimyninėje Tiuringijoje ir gretimose teritorijose).

Įvairovė ir tradicijos redaguoti

Frankoniškos dešrelės redaguoti

Fränkische Bratwurst: frankoniškos dešrelės vienos seniausių, palyginti ilgos, 10–20 cm, iš grubiau sumaltos mėsos, būdingos visam regionui; tradiciškai dedama mairūno, patiekiamos su raugintais kopūstais ar bulvių salotomis.
Coburger Bratwurst: kildinamos iš Koburgo, 25 cm dydžio, iš kiaulienos ir mažiausiai 15% jautienos, pagardintos druska, pipirais, muskatais, citrinos skiltelėmis, užpiltos kiaušiniu, pateikiamos su Brötchen bandele.^[5]
Kulmbacher Bratwurst: iš Kulmbacho (Aukštutinė Frankonija), ilgos ir plonos, ruošiamos iš labai smulkiai sumaltos veršienos, su labai mažai kiaulienos; pagardinama druska, baltaisiais pipirais, muskatu, citrinos žievelėmis, mairūnais, kmynais ir česnakais. Konkretus mišinys priklauso nuo mėsininko profesinės patirties. Paprastai yra keptos keptuvėje arba ant grotelių, parduodamos ant gatvių prekystalių.
Nürnberger Rostbratwurst: Niurnbergo dešrelės nedidelės, 7–9 cm ilgio, pripažintos tarptautiniu mastu, įtrauktos į kulinarinio paveldo registrą.
Würzburger Bratwurst: Viurcburgo dešrelės panašios į Thüringer Rostbratwurst.

Kitos dešrelės redaguoti

Thüringer Rostbratwurst: plonos, ilgos, taip pat pripažintas kulinarinio paveldo patiekalas; kepamos virš anglių. Holchauzene įkurtas šių dešrelių muziejus.
Nordhessische Bratwurst: kildinamos iš šiaurinio Heseno, apie 20 cm ilgio, iš grubiai maltos mėsos, su daug prieskonių; paruošiamos virš ugnies, patiekiamos prapjautoje bandelėje su garstyčiomis.
Rote Wurst: Švabijos regiono raudonosios dešrelės.

Šveicarijoje redaguoti

Nuo 1438 m. Bratwurst tapo populiarios rytų Šveicarijoje, ypač Sankt Galene. Jos ruošiamos gatvėje ir restoranuose, patiekiamos su apvalia bandele bürli.^[6]

JAV redaguoti

Labiausiai paplitusios gausioje vokiečių imigrantų bendruomenėje Viskonsine, trumpai vadinamos „brat“. Tapusios populiariomis tarp iškylautojų gamtoje, sporto sirgalių stadionuose, vietos rinkoje yra ne mažiau žinomos už tradicinius dešrainius. Viskonsine paplito alumi gardintos „brat“: prieš kepant pamirkomos alaus, sviesto ir svogūnų mišinyje.^[7]