Brandenburgo Šv. Tomas
18°20′ š. pl. 64°55′ v. ilg. / 18.333°š. pl. 64.917°r. ilg.
 |
|---|
| Karibų istorija |
| Aravakai, Karibai |
| Ispanijos Vakarų Indijos |
| Indijų vicekaralystė > Santo Domingo audiencija
|
| Kitų šalių Vakarų Indijos: |
| Prancūzijos, Nyderlandų, Danijos, Švedijos, Kuršo, Britų, Portugalijos, Moskitų Krantas, Britų Hondūras, Prancūzų Gviana, Britų Gajana, Nyderlandų Gajana
|
| Dabartiniai politiniai junginiai: |
| CARICOM, Kuba, Dominikos Respublika, Gvadelupė, Martinika, BES salos, Aruba, Kiurasao, Sint Martenas, Puerto Rikas, JAV Mergelių salos |
Brandenburgo Šv. Tomo kolonija (vok. kurbrandenburgische Kolonie St. Thomas) buvo viena iš vokiečių kolonijų Centrinėje Amerikoje, priklausiusių Brandenburgo markgrafystei. Brandenburgo Šv. Tomo koloniją sudarė iš Danijos Vakarų Indijos arenduota sala (šiandien tai Šv. Tomo sala Mergelių Salų (JAV) sudėtyje).
Istorija redaguoti
XVII a. Šventosios Romos imperijos Brandenburgo markgrafystė valdė keletą kolonijų Afrikoje, įskaitant Gros Fridrichsburgą ir Arginą (pranc. Arguin), kurios buvo įsitraukusios į prekybą vergais. Sėkmingam verslo vystymui Brandenburgui reikėjo turėti bazę Karibų jūros regione. Dėl šios priežasties Brandenburgo karinio jūrų laivyno generalinis direktorius Bendžaminas Raulė 1685 m. lapkričio 24 d. pasirašė arendos sutartį su Danijos Vakarų Indijos kompanija (dan. Vestindisk kompagni). Sutartyje buvo įtraukta ir dalis danų Antilų Šv. Tomo salos, priklausiusios Danijai nuo 1666 m. Salos valdymas ir toliau priklausė Danijos karūnai, tačiau Brandenburgas gavo teisę naudotis žeme. 1693 m. Brandenburgo Šv. Tomo salos dalis buvo užgrobta danų visiškai niekam nesipriešinant ir neprašant kompensacijų. Praradus Afrikos kolonijas (jos buvo parduotos olandams: Gros Fridrichsburgas 1718 m. ir Arginas 1721 m.), Brandenburgui nebereikėjo išlaikyti bazės Šv. Tome, todėl markgrafystė šios kolonijos visiškai nebekontroliavo.
Vergų prekyba redaguoti
Brandenburgo ir Danijos Vakarų Indijos kompanijos sutartis apėmė keletą prekybos sričių, pirmiausia, vergų prekybą. Buvo iškelta sąlyga, kad 30 metų laisva prekyba (ypač vergais) bus ribojama. Po 30 metų laikotarpio vergo kaina neturėjo viršyti 60 talerių. Nuo kiekvieno išvežto vergo danams turėjo atitekti 1 %, o nuo kiekvieno įvežto - 2 % nuo pirkimo kainos. Jeigu Brandenburge būtų vergų perteklius, danai sutiko nupirkti 100 vergų per metus už fiksuotą 80 talerių sumą. Pagaliau Brandenbugas ir danai sutarė rengti bendras vergų prekybos ekspedicijas į Vergų krantą Vakarų Afrikoje. Šv. Tomui esant Brandenburgo sudėtyje, saloje vyko vieni didžiausių vergų prekybos aukcionai.
Literatūra redaguoti
- Hermann Kellenbenz: Die Brandenburger auf St. Thomas. In: Jahrbuch für Geschichte von Staat, Wirtschaft und Gesellschaft Lateinamerikas. 2 (1965), S. 196–217
- Ulrich van der Heyden: Rote Adler an Afrikas Küste. Die brandenburgisch-preußische Kolonie Großfriedrichsburg in Westafrika. Selignow-Verlag, Berlin 2001, ISBN 3-933889-04-9