Brahujų kalba
| Brahujų kalba Bráhuí, براوی | |
| Kalbama | Pakistanas, Afganistanas |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | 4,2 mln. |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | ? |
| Kilmė | dravidų šiaurės dravidų brahujų |
| Rašto sistemos | arabų, lotynų |
| Oficialus statusas | |
| Oficiali kalba | - |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-1 | - |
| ISO 639-2 | - |
| ISO 639-3 | brh |
| Geografinis paplitimas | |
 | |
Brahujų kalba (براوی = brāwī) – dravidų kalbų šeimos kalba, vartojama brahujų tautybės žmonių, gyvenančių vidurio Beludžistane (Pakistanas ir Afganistanas), taip pat brahujų diasporos Irane, Persų įlankos regione. Kalbančiųjų skaičius – daugiau kaip 4 mln. žmonių.
Daugiausia kalbančių brahujų kalba gyvena Kalato ir Mastungo rajonuose (Beludžistano provincija). Daug brahujų jau nebekalba gimtąja kalba, o vartoja beludžių kalbą. Ši kalba įtraukta į UNESCO nykstančių kalbų sąrašą.
Brahujų kalba yra vienintelė dravidų kalba, vartojama už Pietų Indijos ribų (kelios negausios kalbos taip pat vartojamos vidurio Indijoje). Su kurukhų ir maltų kalbomis sudaro šiaurinę dravidų kalbų atšaką. Ši kalba ženkliai paveikta indoiranėnų (ypač beludžių) kalbų. Dabar šia kalba leidžiamas laikraštis „Haftaí Talár“. Kalba užrašoma arabų raštu, bet dabar sukurta ir lotyniška brahujų abėcėlė.
Brahujų kalbos atsiradimas atokiai nuo kitų dravidų kalbų tebėra diskusijų objektas. Pagal vieną iš hipotezių, brahujai pasiekė Beludžistaną maždaug 2 tūkstantmečio pradžioje ar dar vėliau (XIII–XIV a.). Kita versija yra tokia, kad brahujai yra palikuonys kažkada plačias žemes užėmusių dravidų genčių, kurias vėliau į pietus išstūmė indoarijai.