Brabanto landgrafystė

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Brabanto landgrafystė – feodas Žemutinėje Lotaringijoje, Šventosios Romos imperijos dalis. Anksčiau buvo grafystė, vėliau tapo Brabanto hercogyste.

Landgrafyste feodas tapo apie 1085-1086 m., kai 1085 m. mirė ankstesnis Brabanto grafas Hermanas II Lotaringietis, turėjęs grafo palatino titulą. Tuomet feodą perdavė Henrikui III Leuveniečiui ir suteikė landgrafo titulą.

Brabanto feodas buvo mažas - nedidelė teritorija tarp Denderio (Dender) ir Zenės (Zenne) upių, į vakarus nuo Briuselio.

Po šimto metų, maždaug 1183-1184 m., imperatorius Frydrichas I Barbarosa sukūrė paveldimą Brabanto hercogo titulą, kurį suteikė Henrikui I Brabantiečiui, ir Brabanto landgrafystė tapo hercogyste.