Bražuolė (upė)

Bražuolė
Bražuolės upė ties Bražuolės kaimu
Bražuolės upė ties Bražuolės kaimu
Ilgis 22,7 km
Baseino plotas 109,4 km²
Vidutinis debitas 0,71 m³/s
Ištakos Bražuolės apylinkės
Žiotys Neris
Šalys Lietuva

Bražuolė – upė pietryčių Lietuvoje, Dzūkų aukštumoje, Trakų rajono savivaldybės teritorijoje, Neries kairysis intakas, Trakų istorinis nacionalinis parkas, Neries regioninis parkas. Prasideda Trakų rajone ties Bražuolės kaimu, apie 0,5 km į šiaurę nuo Galvės ir Akmenos ežerų krantų. Teka į šiaurę ir šiaurės vakarus pelkėtu slėniu, Elektrėnų savivaldybės teritorija, teka per Dekio ir Bakos ežerus. Žemupyje pasuka į rytus, prateka Vievio mišką. Neries regioniniame parke įteka į Nerį 125 km nuo jos žiočių, šalia Papiškių kaimo.

Ilgis 23 km, baseino plotas 109 km². Vaga aukštupyje reguliuota. Plotis 4-5 m, gylis 0,3-0,7 m. Srovės greitis 0,2 m/s. Vidutinis debitas 0,9 m³/s. [1]Vidutinis nuolydis 274 cm/km[2].

Intakas – Pylimas (kairysis). Bražuolės upės slėnyje yra Bražuolės pelkė.

Bražuolė šalia žiočių

Prie Bražuolės upės yra gyvenvietės: Bražuolė, Strazdiškės, Baltamiškis. Bražuolės upės kairiajame krante yra Bražuolės piliakalnis, Bražuolės akmuo, Bražuolės tufų atodanga.

1994 m. lapkričio 6 d. ant geležinkelio tilto per Bražuolę į šiaurės rytus nuo Vievio bandyta įvykdyti Bražuolės diversija.

Upėvardis kildintinas iš žodžių bražėti („brazdėti, krabždėti“), bražuoti („skusti, gramdyti“).[3]

ŠaltiniaiKeisti

  1. Algirdas RainysBražuolė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 461 psl.
  2. Bražuolė (upė). Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 283 psl.
  3. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas.  – Vilnius: Mokslas, 1981.