Bozė-Einšteino kondensatas

 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Bozė-Einšteino kondensatas (BEK) – tokia atskiestų dujų agregatinė būsena, kai jos bozonai yra atšaldomi iki temperatūros artimos absoliučiam nuliui. Esant tokioms sąlygoms, didelė dalis bozonų užima žemiausią kvantinę būseną ir kvantiniai reiškiniai tampa matomi makroskopinėje skalėje. Šie reiškiniai vadinami makroskopiniais kvantiniais reiškiniais.

Rubidžio dujų atomų greičio pasiskirstymas, patvirtinantis naujos medžiagos būsenos atradimą, Bozė-Einšteino kondensatą. Kairėje: akimirkos prieš pasirodant Bozė-Einšteino kondensatui. Centre: akimirkos po Bozė-Einšteino kondensato pasirodymo. Dešinėje: po tolimesnio garavimo, kas paliko beveik gryną kondensatą.

Šią medžiagos būseną pirmieji numatė Satyendra Nath Bose ir Albertas Einšteinas 1924–25 m.