Bornholmas
Bornholmas – Baltijos jūros sala, priklausanti Danijai, į šiaurę nuo Lenkijos ir apie 40 km į pietus nuo Švedijos.[1] Salos plotas – 588,4 km², gyventojų – 40 215 (2014 m.).
Administracinis centras – Rionė (apie 15 000 gyventojų). Bornholmas – (Bornholms Regionskommune) yra atskiras Danijos administracinis vienetas, turintis savivaldą.
Pavadinimas redaguoti
Pirmaisiais mūsų eros amžiais sala buvo vadinama Burgundaholm arba Burgondhar („Burgundijos sala“), nes į salą atsikėlė burgundų gentys.
Istorija redaguoti
Pirmieji žmonės apsigyveno maždaug prieš 12 000 metų, tai buvo medžiotojų ir rinkėjų grupelės. Seniausios būstų liekanos datuojamos apie 7000 m. pr. m. e. Maždaug 4000 m. pr. m. e. įsigali žemdirbystė. Yra išlikę bronzos amžiaus piešinių olose bei kapinynų.
Geležies amžiaus radiniai (apie 500 m. pr. m. e. – apie 800 m. e.m) byloja apie intensyvius prekybinius mainus.
Pirmąsyk rašytiniuose raštuose sala kaip atskira karalystė paminėta 890 m., kurią maždaug 961–985 m. užgrobė danų karalius Haroldas I Mėlyndantis. Po to kelis amžius truko vidiniai konfliktai tarp bažnytinės ir karaliaus valdžios. XII a. pastatytos Hammershus (karaliaus) bei Lilleborg (vyskupo) pilys.
1643–1658 m. salą buvo užgrobusi Švedija, po to vėl grįžo Danijai, po to saloje įsivyravo taika, suklestėjo amatai.
Antrojo pasaulinio karo metu 1940 m. Bornholmo saloje išsilaipino Vokietijos kariuomenė. Po to, kai 1945 m. gegužės 8 d. Vokietija pasirašė besąlyginės kapituliacijos aktą, Bornholme dislokuoti vermachto likučiai atsisakė kapituliuoti, dėl to Rønne ir Nexø miestai buvo bombarduojami. Salose iki 1946 m. buvo sovietų armijos daliniai.
Kita informacija redaguoti
Bornholmo liga – virusinė (Coxsackie virus) liga, pavadinta todėl, kad pirmąsyk buvo aptikta šioje saloje.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Bornholmas (Bornholm). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 368 psl.
