Šio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka Vikipedijos kalbos standartų.
Jei galite, pakoreguokite stilių, kad tiktų enciklopedijai. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
   Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.
Borisas Akuninas
Borisas Akuninas
Gimė 1956 m. gegužės 20 d. (68 metai)
Zestafonis, Gruzijos TSR, Tarybų Sąjunga
Veikla rašytojas, vertėjas, literatūrologas
Vikiteka Borisas Akuninas

Borisas Akuninas (tikr. Grigorijus Čchartišvilis, g. 1956 m. gegužės 20 d.) – rašytojas, vertėjas, literatūrologas, japonų kultūros specialistas. Parašė daugiau kaip 25 knygas. Kūriniai išleisti 30 šalių, taip pat – ir Lietuvoje.

Nuo 2014 m. jis su šeima gyvena Jungtinėje Karalystėje[1], Prancūzijoje arba Ispanijoje, kur turi nekilnojamojo turto.

Japonijos kultūros įtaka

redaguoti

G. Čchartišvili gimė karininko ir rusų literatūros mokytojos šeimoje Gruzijoje, nuo 1958 m. šeima apsigyveno Maskvoje, Rusijoje. Ankstyvoje vaikystėje G. Čchartišvili perskaitė keletą japoniškų knygų, paauglystėje pirmą kartą pamatė japonų teatro „Kabuki“ pasirodymą ir susirgo Japonija.

Tai lėmė studijų pasirinkimą – G. Čchartišvili įstojo į Maskvos valstybinio universiteto Azijos ir Afrikos šalių instituto filologijos skyrių, kur įgijo istoriko japonologo specialybę. Daug vertė iš japonų, iš anglų kalbos Jukio Misimos, Kendzi Marujamos, Masachiko Simados, Takesi Kaiko, Malkolmo Bredberi, Kobo Abės ir kitų autorių veikalus.

Publicistinė veikla

redaguoti

Japonijos kultūros ministerija G. Čchartišvili 2009 m. balandžio 29 d. apdovanojo „Tekančios saulės“ ordinu. Įvairiuose žurnaluose buvo spausdinti jo esė, parašė daug literatūrinės kritikos straipsnių. Dirbo Rusijos vertėjų gildijoje, yra vienas jos įkūrėjų. Prieš tapdamas laisvu kūrėju, nuo 1994 m. iki 2000 m. dirbo žurnale „Užsienio literatūra“ (“Иностранная литература”), buvo vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas. Taip pat G. Čchartašvili buvo vyriausiuoju redaktoriumi išleidžiant dvidešimties tomų apimties „Japonų literatūros antologijos“ (“Антологии японской литературы”).

Slapyvardžio gimimas

redaguoti

Nuo 1998 m. pradėjo publikuoti kūrinius ne tik savo pavarde, bet ir slapyvardžiu Borisas Akuninas. Dižiausio populiarumo yra sulaukusi istorinių detektyvų serija apie Erastą Fandoriną („Azazelis“, „Lefiafanas“, „Valstybės patarėjas“, „Turkiškas gambitas“ ir kt). Šie kūriniai išleisti Italijoje, Prancūzijoje, Japonijoje, taip pat ir Lietuvoje.

Nuo 2000 m. G. Čchartišvili užsiima tik kūrybine veikla, dirba ir gyvena Maskvoje, Rusijoje. Kai kurie leidiniai ekranizuoti – „Valstybės patarėjas“, „Turkiškas gambitas“. Kritinės ir dokumentinės literatūros kūrinius G. Čchartišvili pasirašo savo tikrąja pavarde. Paties autoriaus teigimu, Borisas Akuninas atsirado atsitiktinai, kaip žaidimas, siekiant atitrūkti nuo rimtosios kūrybos.

Japoniškas žodis „akunin“ tikslaus vertimo neturi. Apytiksliai jį galima versti „piktas žmogus“, plėšikas“, „žmogus, nesilaikaitis įstatymų“, tačiau tai ne smulkus sukčius, bet stipri asmenybė, kurianti savas taisykles. Dauguma kritikų teigia, kad ilgą laiką slėptas tikrasis Boriso Akunino vardas gerai apgalvotas reklaminis žingsnis, komercinis projektas. Tačiau literatūrinis slapyvardis šiuo atveju – pirmiausia yra būtinybė. Juk B. Akuninas – tarsi tai visiškai kitas asmuo, ne G. Čchartišvili.

Detektyvų istorija

redaguoti

G. Čchartišvili niekada nerašė detektyvų. Juos rašė ir rašo B. Akuninas. Slapyvardis – miklus žaidimas, kurį G. Čchartišvili'ui įdomu žaisti. Kaip nurodo pats G. Čchartišvili viename iš interviu, „Man patinka žaisti. Kai buvau jaunesnis, mėgau žaisti kortomis. Vėliau pradėjau žaisti kompiuteriu strateginius žaidimus. O po to pasirodė, kad detektyvų kūrimas dar įdomesnis dalykas, nei visi kiti žaidimai. Kuriant „Rašytojas ir savižudybė“, knygą, kurios pati tema buvo niūri, depresyvi, su laiku pajutau, kad dūstu. Reikėjo daryti pertraukas. Ir aš padariau tris pertraukas, parašydamas tris detektyvinius romanus. Tai buvo tarsi gryno oro gurkšnis. Be to tai man buvo įdomu iš literatūrinės pusės, nes rusų literatūroje visiškai neegzistuoja beletristinis žanras. Yra literatūra, siekianti aukštumų, taip pat yra purve besiknaisiojanti literatūra. O per vidurį tuštuma.“

G. Čchartišvili yra prisipažinęs, kad istorija su slapyvardžiu sugalvota ne tam, kad mistifikuotų: „Slapyvardis buvo reikalingas todėl, kad ši kūryba buvo visiškai nepanaši į jokią mano veiklos sritį. Kai prie kompiuterio sėda B. Akuninas ir ima belsti klaviatūros klavišais, jo mintys dirba kitaip, visai ne taip, kaip G. Čchartišvili'o rašančio straipsnį ar esė. Mes labai skirtingi. Pirmiausia, B. Akuninas žymiai geresnis nei aš. Antra, kitaip nei aš, B. Akuninas yra idealistas. Trečia, jis tiksliai žino, kad Dievas egzistuoja, ir tai yra žinojimas, kurio aš jam pavydžiu. Be to, aš negalėjau kurti detektyvų pasirašydamas savo pavarde, kurią sunku teisingai ištarti“.

Nuorodos

redaguoti

Vikicitatos

 
Wikiquote logo
  1. Boris Akunin: The riddler of Russia