Bomelio Vitė
Vietovė prijungta prie miesto 1918 m.
{{#if:240
Bomelio Vitė iš S. Dariaus ir S. Girėno gatvės
Bomelio Vitė
Bomelio Vitė
55°43′19″š. pl. 21°06′58″r. ilg. / 55.722°š. pl. 21.116°r. ilg. / 55.722; 21.116 (Bomelio Vitė)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Klaipėdos miesto savivaldybės vėliava Klaipėdos miesto savivaldybė
Vikiteka Bomelio Vitė
Istoriniai pavadinimai vok. Bommels-Vitte

Bomelio Vitė (arba Bomelsvitė, Švyturio mikrorajonas) – Klaipėdos miesto dalis, esanti į šiaurę nuo Vitės.[1] Iš vakarų pusės ribojasi su Burių gatve, iš šiaurės ir rytų – su geležinkeliu, iš pietų – su S. Dariaus ir S. Girėno bei J. Janonio gatvėmis.[2] Tai uosto rezervinėje teritorijoje esantis mikrorajonas. Jame yra Klaipėdos centrinis stadionas, į jį veda pagrindinė mikrorajono Sportininkų gatvė. Išlikę Bomelio Vitės metalinio bakeno pamatai.

Bomelio Vitės metalinio bakeno pamatai

Etimologija redaguoti

Bomelio Vitė dar vadinta Bumbulviete, Bumelsviete, Buže (vok. Bommelsvitte, Busze), taip pat Bajoriškąja Vite (vok. Adlige Vitte; piečiau, už Žvejonės upelio buvusi Didžioji Vitė – Karališkąja Vite). Gyvenvietės pavadinimas kilęs iš Klaipėdos miesto gyventojo Hermano Bombelio (Hermann Bombel), 1543 m. pirkusio toje vietoje dvarą, pavardės. Pagal kitą versiją – Tauralaukio dvaro valdytojo Bomel ar Bombel, prijungusio prie dvaro žvejų kaimą, pavardės.[3] Kaip bebūtų, tai dvarininkinis vietovardis.

Istorija redaguoti

 
Bomelio Vitės gatvelė, XIX a. pabaiga

Buvęs žvejų kaimas. Klaipėdos istoriko Johano Karolio Zembrickio (Johann Karol Sembritzki) teigimu, įkurtas, pasinaudojus 1462 m. privilegijoje Tauralaukio dvaro savininkui Andrėjui Šorpenui (Andreas Schorppen) suteikta jūros žvejybos teise. Visgi šaltiniuose Bomelio Vitės egzistavimas pradedamas liudyti tik nuo XVIII–XIX a. sandūros. 1780 m. turėjo 50 gyventojų. 1825 m. jau buvo 158 mažažemiai ūkiai ir 2018 gyventojų, greta žvejų atsirado amatininkų, prekiautojų.[3] Kaimas vis dar priklausė Didžiajam Tauralaukiui, tačiau nuo XVIII a. pabaigos kaimo naujakuriai atskirus sklypus pradėjo gauti paveldimojon nuosavybėn. 1835 m. kaimas laikytas atskira komuna, turėjo komunalinės savivaldos teisę. Tačiau 1856 m. įsigaliojus naujam kaimo bendruomenių įstatymui paaiškėjo, kad teisiškai kaimo gyventojai tebepriklausė Didžiojo Tauralaukio dvarui. 1864 m. kaimas nuo bajoriškojo Didžiojo Tauralaukio dvaro galutinai atskirtas, įsteigta Bomelio Vitės kaimo bendruomenė; 1874–1919 m. veikė Bomelio Vitės valsčius. Iki XX a. pradžios gyventojų daugumą sudarė lietuviai.[4]

1830 m. kaime įsteigta pradinė mokykla, 1852 m. pastatytas navigacinis orientyras (atnaujintas 1915 m.), 1865 m. įsteigta katalikų pradžios mokykla. 1904 m. atidaryta Žvejybos mokykla. 1918 m. didžioji dalis kaimo teritorijos prijungta prie Klaipėdos.[4] XX a. pradžioje šalia kaimo nutiestas geležinkelis, netoliese įsikūrė naftos uostas. 1935 m. Bomelio Vitėje buvo apie 240 sodybų, veikė žuvies perdirbimo įmonė.[3]

XIX a. Bomelio Vitėje būta medinių seniesiems kuršininkų žvejams būdingų pastatų. Gyvenvietė augo savaimingai, be plano – naujos nedidelės sodybos padrikai šliejosi prie senesnių, siauros vingiuotos gatvelės sudarė netaisyklingą rezginį. Dėl kaimo gatvelių painumo juokauta: esą, vienas ateivis nusipirkęs ten namą, bet nesugebėjęs jo rasti. Antrojo pasaulinio karo metu per uosto bombardavimą dauguma medinių Bomelio Vitės pastatų sudegė, o gyvenvietės liekanos, jos savotiškas išsidėstymas ir užstatymas galutinai sunaikinta sovietmečiu. Sunaikintos ir kapinės, žvejų uostelis. Senosios gyvenvietės vietoje pastatyti uosto įrenginiai ir gyvenamieji kvartalai.[3]

Gyventojai redaguoti

Pagal 1890 m. surašymo duomenis iš 3378 gyventojų, 2300 (68 %) užsirašė lietuviais.[5]

 
 
Demografinė raida tarp 1875 m. ir 2015 m.
1875 m. 1880 m. 1890 m. 1905 m.[6] 1910 m.[7] 2015 m.
3 617 3 420 3 378 3 106 2 943 3 460


Žymūs žmonės redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. Jāņa sēta Map Publishers Ltd (2003). „Lietuvos autokelių atlasas, 1 : 200 000“ (Map). – Ryga. p. 100. {{cite map}}: Missing or empty |title= (pagalba) (atlaso žemėlapiuose teritorijų ribos pateiktos pagal VĮ „Registrų centras“ 2003-07-01 duomenis)
  2. „Klaipėdos miesto gyvenamųjų rajonų schema“. Suarchyvuotas originalas 2014-09-05. Nuoroda tikrinta 2014 m. gruodžio 10 d.
  3. 3,0 3,1 3,2 3,3 Bumbulvietė, Mažosios Lietuvos enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-10-12.
  4. 4,0 4,1 Vitė, Mažosios Lietuvos enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-10-12.
  5. 1925 m. Klaipėdos krašto surašymo duomenys (vok.) Archyvuota kopija 2014-05-02 iš Wayback Machine projekto.
  6. Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1905 und anderer amtlicher Quellen, Heft I (Ostpreußen). – Berlin, 1907. // psl. 152–163.
  7. Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900. gemeindeverzeichnis.de

Nuorodos redaguoti