Bolivijos geografija
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Bolivijos geografija yra unikali tarp Pietų Amerikos valstybių. Šalis yra viena iš dviejų šiame žemyne, kuri neturi priėjimo prie jūros, taip pat Bolivijos vidutinis aukštis virš jūros lygio yra didžiausias žemyne. Pagrindiniai Bolivijos geografijos bruožai: šalyje yra Altiplanas – aukščiausias ir didžiausias pasaulyje plokščiakalnis po Tibeto, esantis Anduose ir Titikaka ežeras, kuris yra didžiausias ežeras Pietų Amerikoje ir aukščiausiai virš jūros lygio esantis (3 821 m.) laivybai naudojamas ežeras pasaulyje (šiuo ežeru Bolivija dalinasi su Peru). Rytinėje šalies dalyje yra žemuma, Amazonės drėgnieji atogrąžų miškai.
Teritorija redaguoti
Bolivija užima 1 098 580 km² plotą, iš kurio 14 190 km² sudaro vanduo. Tai Bolivijai leidžia būti 28-tai didžiausiai pasaulio valstybei. Ji ribojasi su penkiomis valstybėmis (bendras sienų ilgis – 6 743 km). Ilgiausia siena yra su Brazilija – 3 400 km. Kitos besiribojančios valstybės – Peru, Čilė, Argentina ir Paragvajus.
Kalnai redaguoti
Vakarinė Bolivijos dalis yra Andų kalnuose. Šiaurėje yra aukščiausia viršukalnė šalyje – Sachamos kalnas (6.542 m.).
Pagrindiniai faktai redaguoti
Teritorija: Andų kalnai, Altiplano plokštikalnis, Amazonės baseino žemuma.
Žemiausias taškas: Paragvajaus upė 90 m.
Aukščiausias taškas: Sachamos kalnas 6 542 m.
Naudingos iškasenos: alavas, gamtinės dujos, nafta, sidabras, geležis, auksas, druska, cinkas, volframas, stibis, švinas, mediena.
Žemės naudojimas:
dirbama žemė: 2 %
daugiametės kultūros: 0 %
ganyklos: 24 %
miškai ir girios: 53 %
kita: 21 % (1993 m.)
