Baravykas paąžuolis
| Boletus luridus |
|---|
 Baravykas paąžuolis (Boletus luridus) |
| Mokslinė klasifikacija |
 Index Fungorum
|
Baravykas paąžuolis, žalbaravykis (lot. Boletus luridus) – baravykinių (Boletaceae) šeimos, baravykų (Boletus) genties grybų rūšis.
- Augimo vieta
Lapuočių miškai, parkai su ąžuolo, liepos, beržo priemaiša.
- Augimo laikas
Pavasaris (retai), vasara, ruduo.
- Pagrindiniai požymiai
Kepurėlė aksomiška, poros raudonos.
Vaisiakūniai stambūs, mėsingi. Kepurėlė užauga iki 20 cm skersmens, iš pradžių gaubta, vėliau beveik plokščia, aksomiška, rudai pilka, nešvariai švelniai žalsvai ruda, silpno gelsvo atspalvio. Vamzdeliai iki 2 cm ilgio, geltoni, poros raudonos, rudai raudonos. Kotas masyvus, iki 15 cm ilgio ir 5 cm storio, oranžiškai raudonas, su juodu, šiurkščiu tinkleliu. Trama gelsva, vėliau – geltona, perlaužus pamėlynuoja, paskui išblunka iki melsvos, nekarti. Sporos 10–17×5–7 μm.
Būdingi požymiai: vamzdeliai ir kepurėlės bei koto trama įpjauti pamėlynuoja, vėliau išblunka.
Auga pavieniui arba grupelėmis. Mėgsta šviesias, žolėtas, kalkingas vietas, ąžuolo kaimynystę. Valgomas gerai išvirtas, nevartojant alkoholinių gėrimų. Neretas.
Literatūra redaguoti
Lietuvos grybų atlasas, Vincentas Urbonas, Kaunas, LUTUTĖ, 2007, ISBN 978-9955-692-59-1, 53 psl.
Nuorodos redaguoti
- Baravyko paąžuolio nuotraukos Archyvuota kopija 2008-08-30 iš Wayback Machine projekto.
