Bokšto ir papilio doktrinos
Bokšto ir papilio doktrinos (angl. Motte and Bailey Doctrines) – retorinė taktika, kai pateikiamos dvi pozicijos interpretacijos, iš kurių viena lengvai apginama, bet nepageidaujama, ir kita, kuri yra sunkiai apginama, bet pageidautina.[1] Prie lengvai apginamos interpretacijos pereinama, kai oponentai ima pulti sunkiai apginamą interpretaciją.[1]
Pavadinimą pateikė Nikolas Šeklis 2005 m. straipsnyje „The Vacuity of Postmodernist Methodology“.[2] Pavadinimas kilęs iš viduramžių pilių, kurios turėdavo papilį, kuris buvo sunkiau apginamas, ir bokštą, į kurį pilies gynėjai laikinai atsitraukdavo stipresnio puolimo atveju.[1]
Nikolo Šeklio teigimu, paprasčiausias bokšto ir papilio doktrinų variantas yra tai, ką jis pavadino „trolio nuvalkiota tiesa“ (angl. Troll's truism) – kai pateikiamas teiginys, kurį galima interpretuoti dviem skirtingais būdais: kaip akivaizdžiai teisingą neįdomų teiginį, arba kaip įdomų, bet neteisingą teiginį.[1] Kitas variantas yra tada, kai naudojami keli skirtingi tų pačių terminų apibrėžimai.[1]
Nikolas Šeklis kaip bokšto ir papilio doktrinų pavyzdžius nurodė keletą postmodernizmo šalininkų darbų ištraukų.[1] Kaip „trolio nuvalkiotos tiesos“ pavyzdį jis pateikia teiginį, kad visa, kas yra sukonstruota, galėjo būti sukonstruota ir kitaip, kuriuo remiasi socialinis konstrukcionizmas.[1] Jo teigimu čia neįdomi tiesa yra ta, kad žmonės sukuria savo įsitikinimus, o įdomi netiesa ta, kad visa, kas žinoma, bet kuri tiesa yra sukonstruota savavališkai.[1]
Kaip kelių apibrėžimų naudojimo pavyzdį Šeklis pateikia Mišelio Fuko aiškinimą apie tiesos ir galios tapatumą.[1] Šeklis nurodo, kad Fuko tiesą apibrėžia kaip procedūras teiginių kūrimui bei reguliavimui, o po to naudoja žodį „tiesa“ tiek sava, tiek ir įprastine prasme.[1]
Teigiama, kad į bokšto ir papilio doktrinas panaši yra netikro škoto logikos klaida.[2]
Išnašos redaguoti
- ↑ 1,00 1,01 1,02 1,03 1,04 1,05 1,06 1,07 1,08 1,09 Nicholas Shackel „The Vacuity of Postmodernist Methodology“ // „Metaphilosophy“, Vol. 36, April 2005, p. 295-320, DOI 10.1111/j.1467-9973.2005.00370.x, [1]
- ↑ 2,0 2,1 Andrew Aberdein „Leonard Nelson: A Theory of Philosophical Fallacies“ (Book review) // „Argumentation“, Vol. 31(2), 2017, p. 455-461, [2]