Bokštai (Vija)

Bokštai blrs. Бакшты
Bokštai 53°56′21″š. pl. 26°11′34″r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė	Baltarusija
Sritis	Gardino sritis
Rajonas	Vijos rajonas
Gyventojų (2001)	437

Bokštai (blrs. Бакшты) – bažnytkaimis Beržuonos upės dešiniajame krante, Nalibokų girios vakariniame pakraštyje, Vijos rajonas, Gardino sritis, Baltarusija. 437 gyventojų (2001 m.)

Istorija

Bažnyčios vaizdas Pirmojo pasaulinio karo metu

Nuo 1387 m. Bokštų dvaras ir gretimos žemės priklausė Vilniaus vyskupijos kapitulai. XIX a. iki 1843 m. ji dvarą nuomojo Chreptavičiams. 1861–1950 m. Bokštai – valsčiaus centras. 1934 m. pastatyta pirmoji katalikų bažnyčia. Per Antrąjį pasaulinį karą ją sudegino tarybiniai partizanai. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais Bokštai priklausė Vilniaus vaivadijai, valdant Rusijos imperijai – Vilniaus gubernijai, 1920–1939 m. – Naugarduko vaivadijai.

Lietuviai

Per Bokštų apylinkes nuo seno ėjo lietuvių ir baltarusių etnolingvistinė riba. Apie Beržuoną ir į rytus nuo jos vyrauja slaviški vietovardžiai ir stačiatikybė, Bokštų valsčiaus vakarinėje dalyje – lietuviški vietovardžiai ir katalikybė. 1890 m. lietuviškai kalbėjo 17,5 % Bokštų valsčius gyventojų. 1921 m. lenkų surašymo duomenimis, Bokštuose buvo 496 stačiatikiai ir vienas katalikas. Iki XIX a. vidutiniškai Bokštų apylinkių lietuviai įėjo į ištisinį lietuvių kalbos arealą. Jis tesėsi nuo Eišiškių ir Rodūnios į pietryčius per Šalčininkus, Varanavą, Dieveniškes, Geranainis, Subatninkus, Lipniškes, Lazūnus, Takoriškes ir siekė Beržuonos upės žemupį, Nalibokų girios vakarinę dalį. Lietuvių kalba ilgiau išliko šios teritorijos rytuose – Lugamėnų, Jurotiškių ir Bokštų valsčių dalyse. Tai Lazūnų lietuviška sala. Čia lietuvių kalba išnyko po Antrojo pasaulinio karo.