Boilio ir Marioto dėsnis

Boilio ir Marioto dėsnis – vienas iš idealiųjų dujų dėsnių, dujų slėgio dėsnis.

Animacija, rodanti ryšį tarp slėgio ir tūrio, masei ir temperatūrai esant pastovioms.

Jame teigiama, kad tam tikrai dujų masei uždaroje sistemoje esant pastovios temperatūros (taigi izoterminiame procese), slėgis keičiasi atvirkščiai proporcingai tūriui. Realiosioms dujoms tinka apytiksliai.

Tai vienas pirmųjų eksperimentiškai išvestų dujų dėsnių. Dėsnį nepriklausomai vienas nuo kito 1662 m. atrado Robertas Boilis, 1676 m. – Edmė Mariotas. Kreivė, apibūdinanti šį dėsnį, vadinama izoterma. Boilis dėsnį atrado kartu su savo asistentu mėgėju iš Lankasterio Taunliu ir išvadas paskelbė veikale „Oro elastingumo ir svorio doktrina bei jos gynimas“, apibūdindamas eksperimentų stebėjimus kaip „oro elastingumą, atvirkščiai proporcingą jo tūriui“. 1676 m. panašius stebėjimus Mariotas paskelbė veikale „Oro prigimties tyrimai“.

Boilio ir Marioto, Šarlio ir Gei-Liusako dėsniai kartu su Avogadro dėsniu sudaro idealiųjų dujų dėsnį.

Dėsnio patikrinimas

Idealiųjų dujų kreivė, vaizduojanti pastovios temperatūros dujų slėgio priklausomybę nuo tūrio.

Galima patikrinti išmatuojant cilindre esančių dujų pradinės būsenos parametrus: slėgį $p_{1}$ ir tūrį $V_{1}$, tada dujas išretinus nekeičiant temperatūros ir išmatuojant naujos būsenos parametrus: slėgį $p_{2}$ ir tūrį $V_{2}$. Apskaičiavus sandaugas $p_{1}V_{1}$ ir $p_{2}V_{2}$ gaunama išvada, kad izoterminio proceso metu dujų slėgis yra atvirkščiai proporcingas jų tūriui:

$p={const \over V}.$

Ši priklausomybė grafiškai vaizduojama abscisių ašyje atidedant tūrio V vertes, ordinačių ašyje – slėgio p vertes. Gauta kreivė matematikoje vadinama hiperbole, fizikoje – izoterma.