Bohemijos ir Moravijos protektoratas

Bohemijos ir Moravijos protektoratas (vok. Protektorat Böhmen und Mähren, ček. Protektorát Čechy a Morava) – nacistinės Vokietijos 1939–1945 m. aneksuotoje[1] Čekijoje sukurtas valstybinis darinys.[2] Protektoratas įkurtas 1939 m. kovo 16 d. Hitlerio dekretu dieną anksčiau Vokietijos kariuomenės užimtoje Čekoslovakijos teritorijoje.[2]

Bohemijos ir Moravijos protektoratas
vok. Protektorat Böhmen und Mähren
ček. Protektorát Čechy a Morava

1939 – 1945
Flag herbas
Vėliava Herbas
Himnas
Kde domov můj / Wo meine Heimat ist
„Kur mano namai“
Location of Bohemija ir Moravija
Location of Bohemija ir Moravija
Bohemijos ir Moravijos protektoratas 1942 m. (tamsiai žalia) Trečiajame Reiche (šviesiai žalia)
Sostinė Praha
Kalbos Vokiečių, čekų
Vyriausybė Neįvardinta
Reichsprotektorius
 1939–1943 Konstantin von Neurath
 1943–1945 Wilhelm Frick
Era Antrasis pasaulinis karas
 - Vokietijos okupacija 1939 m. kovo 15 d.
 - Vokietijos kapituliacija 1945 m. gegužės 8 d.
Valiuta Protektorato krona

Protektoratas apėmė likusią Čekoslovakijos teritoriją, kuri buvo sumažėjusi po Miuncheno susitarimo ir pirmojo Vienos arbitražo, kai atsiskyrė Slovakija.[2]

Dauguma valstybių Bohemijos ir Moravijos protektorato nepripažino.[2]

Valdymas redaguoti

Bohemijos ir Moravijos protektoratas formaliai turėjo ribotą politinę autonomiją. Veikė prezidento ir vyriausybės institucijos, taip pat nedidelė kariuomenė.[2] Tačiau iš tiesų protektoratą valdė reichsprotektorius:

Administracinis suskirstymas redaguoti

Administraciniais tikslais Bohemijos ir Moravijos protektoratas buvo padalintas į dvi žemes (Länder): Bohemiją (Böhmen) ir Moraviją (Mähren). Vėliau kiekviena iš jų buvo suskirstyta į Oberlandratsbezirke, kurių kiekvieną sudarė Bezirke.[3]

Bohemija
Budweis Budweis, Gumpolds, Ledetsch, Pilgrams, Tabor, Wittingau
Königgrätz Chrudim, Hohenmauth, Jitschin, Königgrätz, Königinhof, Leitomischl, Nachod, Neu-Bidschow, Neuenburg, Pardubitz, Reichenau, Semil
Pilsen Klattau, Kralowitz Pilsen-Land, Pilsen-Stadt, Pisek, Schüttenhofen, Strakonitz, Taus
Prag Beneschau, Beraun, Böhmisch-Brod, Brandeis, Jungbunzlau, Kladno, Kolín, Laun, Melnik, Pibrans, Prag-Land-Nord, Prag-Land-Süd, Prag-Stadt, Rakonitz, Raudnitz, Schlan, Seltschan, Tschaslau
Moravija
Brünn Boskowitz, Brünn-Land, Brünn-Stadt, Gaya, Göding, Ungarisch-Brod, Ungarisch-Hradisch, Wischau, Zline
Iglau Groß-Meseritsch, Iglau, Mährisch-Budwitz, Neustadtl, Trebitsch
Mährisch-Ostrau Friedberg, Kremsier, Littau, Mährisch-Ostrau, Mährisch-Weißkirchen, Olmütz-Land, Olmütz-Stadt, Prerau, Proßnitz, Wallachisch-Meseritsch, Wesetin

Šaltiniai redaguoti

  1. Gruner 2015, p. 104.
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 „Bohemijos ir Moravijos protektoratas“. www.vle.lt. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-08-03.
  3. „Amtliches Deutsches Ortsbuch für das Protektorat Böhmen und Mähren“. www.hartau.de. Nuoroda tikrinta 2021-11-24.

Literatūra redaguoti

  • Gruner, Wolf (2015). „Protectorate of Bohemia and Moravia“. In Gruner, Wolf; Osterloh, Jörg (eds.). The Greater German Reich and the Jews: Nazi Persecution Policies in the Annexed Territories 1935–1945. War and Genocide (anglų). Vertė Heise, Bernard. New York: Berghahn Books. ISBN 978-1-78238-444-1.

Nuorodos redaguoti