Boguslavas Korvinas Gosievskis
| Boguslavas Korvinas Gosievskis | |
|---|---|
| |
| Boguslavas Korvinas Gosievskis | |
| Gosievskiai | |
| |
| Ślepowron | |
| Gimė | apie 1669 m. Lazdijai |
| Mirė | 1744 m. birželio 23 d. Vilnius |
| Tėvas | Motiejus Korvinas Gosievskis |
| Motina | Małgorzata Szwab |
 Vikiteka |
Boguslavas Korvinas Gosievskis |
Boguslavas Korvinas Gosievskis (lenk. Bogusław Korwin Gosiewski, apie 1669 m. – 1744 m. birželio 23 d. Vilnius) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Katalikų bažnyčios ir politinis veikėjas.
Giminė
redaguotiKilęs iš Lietuvos bajorų Gosievskių giminės. Dauguma tyrimų teigia, kad jo tėvai buvo Vincentas Aleksandras Korvinas Gosievskis ir Magdalena Konopacka, tačiau naujausi išvados įrodo, kad jis buvo LDK artilerijos generolo Motiejus Korvinas Gosievskis ir Małgorzata Szwab sūnus.
Po Boguslavo mirties vyko ilgos derybos dėl jo paliktų turtų priklausomybės.
Biografija
redaguotiVilniaus katedros kanauninkas, Anykščių klebonas. Nors ir būdamas giminė, pradėjo konfliktuoti su Sapiegomis ir 1700 m. pasirašė prieš juos nukreiptos Valkininkų konfederacijos aktą. Per Šiaurės karą 1706 m. Vilnių užėmus švedams liko mieste, padėjo kapitulai išvengti didelės kontribucijos. Suartėjęs su Sapiegų priešininku M. Višniovieckiu po Poltavos mūšio 1709–1717 m. buvo rusų nelaisvėje, kalintas Kijeve. 1717 m. Vilniaus sinodo išrinktas vienu jo teisėjų. 1720–1724 m. Lietuvos didysis raštininkas. 1722 m. paskirtas tituliniu Akanto vyskupu ir Vilniaus vyskupu sufraganu Baltarusijai (Vilniaus vyskupijos dalis). 1723–1724 m. po vyskupo M. J. Ancutos mirties ir 1729–1730 m. po vyskupo K. Pancežinskio mirties administravo Vilniaus vyskupiją. 1725 m. paskirtas Smolensko vyskupu, bet ten nerezidavo, nes Smolenskas buvo Rusijos valdžioje. Iki mirties iš Vilniaus valdė baltarusiškąją vyskupijos dalį. Pagal liberum veto teisę kartu su kitais nutraukė dviejų Abiejų Tautų respublikos Seimų – 1730 m. Gardine ir 1732 m. Varšuvoje darbą. Buvo LDK bajorijos opozicijos Augustui II veikėjas; palaikė Stanislovą Leščinskį, kaip jo šalininkas 1735–1736 m. buvo pasitraukęs į Karaliaučių.[1]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ J. T. Boguslavas Korvinas Gosievskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 14 psl.