Bizantijos temos
Temos (gr. θέμα = théma, dgs. gr. θέματα = thémata) - Bizantijos imperijos administraciniai vienetai, į kuriuos buvo dalinamos Bizantijos kontroliuojamos teritorijos VII-XV a.
Termino kilmė nėra žinoma. Dažniausiai laikomasi pozicijos kildinti žodį iš graikiško thesis ("patalpinimas, vieta")[1]
Raida
redaguotiŠi sistema pakeitė senąją romėnų provincijų (graikiškai vadintų eparchijomis) sistemą, sukurtą IV a. Jau Justiniano I (527–565) laikais buvo atliktos svarbios administracinės reformos, kuomet naujai atkariautose teritorijose įkurti egzarchatai, o jų viduje suformuotos duksų (gr. δούξ = doux) valdomos hercogystės.
VI ir VII a. sandūroje Rytų Romos imperijos teritorija drastiškai keitėsi. Bizantijai grasino slavai šiaurėje, langobardai vakaruose, Sasanidai rytuose ir arabai pietuose. Netekus daug teritorijų atsirado poreikis kardinaliai reorganizuoti teritoriją. Ši reforma įvykdyta VII a. viduryje (tiksli data nežinoma) Mažąją Aziją padalinant į 4 dideles temas: Armeniakų, Anatolijos, Trakiečių ir Opsikijų. Dauguma šių temų apjungė kelias senąsias provincijas ir jų ribos neretai sutapo su provincijų ribomis. Temų pavadinimai kilo iš atitinkamų Bizantijos armijų, kurios buvo skirtos čia reziduoti ir ginti.
Per VIII a. buvo kuriamos ir naujos temos: Kibirajotų, kuri tapo pirmąja jūrine (t. y. karinio laivyno pagrindu sukurta) tema, Helados (pirmoji tema Balkanuose) ir Sicilijos. Pirmosios temos buvo didelės, todėl jų vadai (strategai) neretai jausdavosi pernelyg galingi ir keldavo grėsmę imperijos vientisumui. Tai vėliau lėmė jų skaidymą, kas atsitiko su Opsikijų tema, nuo kurios VIII a. viduryje atskirtos Optimatų ir Bucelarijų temos.
Pilnai susiformavusią sistemą temos pasiekė VIII a. viduryje, kuomet jos galutinai pakeitė senasias eparchijas. Tiesa, temų skaičius buvo nepastovus ir nuolat augo. Tai sąlygojo naujų teritorijų užkariavimai bei didesniųjų temų skaidymai.
Nuo X a. II pusės Bizantijai staigiai išsiplėtus temos pradėjo prarasti savo reikšmę. Naujai užkariautose teritorijose rytuose ir šiaurėje buvo kuriamos smulkios temos, o kad jas būtų patogiau valdyti, jos grupuojamos į katepanatus. Taip atsirado Serbijos, Italijos ir kiti katepanatai, kurie buvo panaikinti praradus sritis.
XII a. Bizantijai patiriant vidines krizes, temų sistema nebeteko prasmės, tačiau formaliai jos nebuvo panaikintos iki imperijos pabaigos.
Išnašos
redaguoti- ↑ Kazhdan, Alexander, ed. (1991), Oxford Dictionary of Byzantium, Oxford University Press, ISBN 978-0-19-504652-6