Bitontas

Bitontas (it. Bitonto) – miestas Italijoje, Apulijoje, Bario provincijoje. Jis vadinamas „alyvuogių miestu“, nes jų giraitės supa miestą.

Bitontas it. Comune di Bitonto
Bitonto senamiestis
Bitontas 41°07′0″ š. pl. 16°30′0″ r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė	Italija
Regionas	Apulija
Provincija	Bario provincija
Meras	Raffaele Valla
Gyventojų (2011)	56 518
Plotas	172,9 km²
Tankumas (2011)	327 žm./km²
Altitudė	118 m
Pašto kodas	70032
Tel. kodas	080
Tinklalapis	www.comune.bitonto.ba.it
Miesto globėjas (-ai)	Nekaltas Marijos prasidėjimas

Istorija

Miestą įkūrė peucetijai, o jo gyventojus regiono graikai vadino Butontinoi. Pagal mitus, Bitontas pavadintas ilyrų karaliaus Butonės vardu. Seniausia miesto siena pastatyta V-IV a. pr. m. e.

Monetų panašumas rodo, kad Bitontas pakluso spartietiško Taranto valdžiai. Vėliau per Samnitų karus miestas buvo Romos sąjungininku ir tapo Romos miestu, bet išlaikė savivaldą ir savus įstatymus, toliau garbino miesto globėją Minervą. Dabar jos šventyklos vietoje yra San Pietro bažnyčia. Vėlyvosios Romos imperijos dokumentuose Bitontas minimas kaip postas pasikeisti arklius Via Traiana kelyje į Brindizį.

Senas Bitonto žemėlapis

Ankstyvųjų krikščionių bazilikos pamatai rasti po katedros kripta, bet nėra rašytinių šaltinių, patvirtinančių, kad ankstyvaisiais viduramžiais čia buvo vyskupystės centras. Taip pat nėra įrodymų, kad Bitonte rezidavo lombardų gastaldas, bet lombardų papročiai ir įstatyvai tvirtai įsikerojo apylinkėse.

IX a. Bitontas atlaikė saracėnų apgultį, jų vadas žuvo prie miesto sienų. Bitontas dalyvavo Melo iš Bario sukilime 1009 m.

Viduramžiais miestą valdė kelios šeimos, kol jis XIII a. atieko Akvavivoms, kurie pasivadino savo tvirtovės Akvaviva dele Fonti vardu. Jiems buvo suteiktas vėliau Atrio kugigaikščių, o 1464 m. Neapolio karalius Ferrante di Aragona suteikė Giovanni Antonio Acquaviva markizo titulą. Dėl ankstyvos Antonio mirties titulas atiteko broliui kapitonui Andrea Matteo Acquaviva, kuris 1487 m. Bitontą iškeitė į Ugentą, o pastarąjį prarado. 1552 m. miestiečiai išsipirko laisvę už 66000 dukatų.

1734 m. per Lenkijos įpėdinystės karą Karolio III ir Montemaro kunigaikščio vadovaujama armija nugalėjo austrus, kuriems vadovavo Belmontės princas Bitonto mūšyje ir užtikrino Burbonų valdžią Neapolio karalystėje.