Birutė Marcinkevičiūtė

lietuvių aktorė, režisierė, poetė
(Nukreipta iš puslapio Birutė Mar)
Birutė Mar
Gimė 1969 m. kovo 23 d. (55 metai)
Kaunas
Tautybė lietuvė
Sutuoktinis (-ė) Rolandas Savickas [1]
Veikla aktorė, režisierė, choreografė, poetė [2]
Organizacijos Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Solo Teatras [2]
Alma mater 1993 m. Sankt Peterburgo teatro akademija [2]
Žymūs apdovanojimai

Birutė Marcinkevičiūtė, Mar (g. 1969 m. kovo 23 d. Kaune) – Lietuvos aktorė, režisierė, choreografė, poetė.[2]

Biografija

redaguoti

1993 m. baigė Sankt Peterburgo teatro akademiją. Nuo 1994 m. Lietuvos akademinio dramos teatro (nuo 1998 m. Lietuvos nacionalinis dramos teatras) aktorė. 1993 m. stažavo R. fon Labano judesio ir šokio centre Londone, 1999 m. – pas E. Barbą Tarptautinėje teatro antropologijos mokykloje Holstebro (Danija). 19971998 m. Tokijuje studijavo tradicinį japonų šokį, no teatrą Kita No mokykloje.[5]

Birutė Mar režisuoja, vaidina ir rašo scenarijus savarankiškiems teatro, literatūros ir muzikos projektams, kameriniams spektakliams, monospektakliams, kurie buvo pristatyti virš trisdešimt pasaulio šalių ir įvertinti tarptautiniais teatro festivalių apdovanojimais. Yra išleidusi kelias poezijos, esė, prozos vaikams knygas, kuria dramaturgiją autoriniams spektakliams, rašo pjeses, operų libretus, publikacijas teatro, šokio ir kino temomis, kelionių esė.[6] Atliko vaidmenų J. Vaitkaus ir kitų režisierių spektakliuose ir kino filmuose.[2] Savo ir svetimą kūrybą pristato kaip skaitovė.[6]

2018 m. apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu.[3] 2020 m. jai skirta Vyriausybės kultūros ir meno premija.[4]

Vaidmenys

redaguoti

[7]

  • Polina – F. Dostojevskio „Lošėjas“, 1992 m. (rež. A. Maksimovas, Lietuvos rusų dramos teatras)[7]
  • Anė – E. O'Neill'o „Virvė“, 1993 m. (rež. A. Šliavas, Kauno valstybinis akademinis dramos teatras)[7]
  • Samanėlė – B. Pūkelevičiūtės „Aukso žąsis“, 1993 m. (Kauno dramos teatras)
  • Šokėja – „Virimas – vienatvės darbas“, 1994 m. (Lietuvos šokio informacijos centras)
  • Aktorė – „Nes atmintis yra vienintelė mano palydovė“, 1994 m. (Kauno dramos teatras)
  • Balerina – A. Strindbergo „Sapnas“, 1995 m. (rež. J. Vaitkus, Lietuvos valstybinis akademinis dramos teatras)[7]
  • Ievutė – B. Dauguviečio „Žaldokynė“, 1995 m. (rež. K. Kymantaitė, LVADT)[7]
  • Birutė Lietuvaitė – S. Šaltenio „Lituanica“, 1996 m. (rež. R. Tuminas, LVADT)[7]
  • Chirolama, Žemės dvasia – O. Milašiaus „Migelis Manjara“, 1996 m. (rež. J. Vaitkus, LVADT)[7]
  • Palydovė – „Traukininiai žmonės“, 1996 m. (Lietuvos šokio informacijos centras)
  • Stiuardesė – „Lėktuviniai žmonės“, 1997 m. (Lietuvos šokio informacijos centras)
  • Falalėjus – F. Dostojevskio „Stepančikovo dvaras“, 1998 m. (rež. J. Vaitkus, LNDT)[7]
  • Vini – „Žodžiai smėlyje“, monospektaklis pagal S. Beketo „Laimingas dienas“, 1998 m. (rež. B. Mar, Lietuvos nacionalinis dramos teatras)[7]
  • Eliza – Moljero „Šykštuolis“, 2000 m. (rež. I. Bučienė, LNDT)[7]
  • Šokėja – „Smėlio jausmas“, 2000 m. (Lietuvos šokio informacijos centras)
  • Mergaitė – „Meilužis“, monospektaklis pagal M. Duras, 2001 m. (rež. B. Mar, LNDT)[7]
  • Katrin – H. Barkerio „Europiečiai“, 2002 m. (rež. Lary Zappia, LNDT)[7]
  • Kiniečiukė (sic) – J. Meko „Pati pradžios pradžia“, 2002 m. (rež. Jonas Vaitkus, LNDT)[7]
  • Antigonė – pagal Sofoklį, monospektaklis, 2003 m. (LNDT)
  • Skaitovė – I. Stravinskio „Kareivio istorija“, 2003 m. (Lietuvos valstybinė filharmonija)
  • Mariam – M. Saeed Al Dhanhani „Last night“, 2005 (Tarptautinis Fudžeiros teatro festivalio projektas, JAE)
  • Mergaitė Matrioša – „Demonai. Nelabieji. Apsėstieji. Kipšai“, pagal F. Dostojevskį, 2005 m. (rež. J. Vaitkus, LNDT)[7]
  • Salomėja – „Poetė“ S. Nėries dienoraščių ir eilių motyvais, 2005 m. (rež. Regina Garuolytė, pjesė B. Mar, Menų spaustuvė)[7]
  • Mažasis princas – „Mažasis princas“, šokio spektaklis, 2005 m. (festivalis „Naujasis Baltijos šokis)
  • Ryšininkė Liepa – „Bunkeris“, 2006 m. (rež. Vytautas V. Landsbergis, LNDT)[7]
  • Balerina – B. Mar „Grimo opera“, 2006 m. (rež. B. Mar, Antanas Kučinskas, Oskaras Koršunovas, Oskaro Koršunovo teatras)[7]
  • Elena – Alessandro Baricco „Šilkas“, 2008 m. (rež. B. Mar, LNDT)[7]
  • Unė“ – „Unė“, monospektaklis Unės Babickaitės dienoraščių motyvais, 2010 m. (rež. B. Mar, LNDT)[7]
  • Gėlininkė – „Ir vėl viskas bus gerai“, 2011 m. (LNDT)
  • Julija – Birutė Mar. „Jis ir ji“, pagal J. Biliūno ir J. Janulaitytės-Biliūnienės laiškus, 2012 m. (Valstybinis jaunimo teatras)
  • Marina – „Laiškai į niekur“, R. M. Rilkės, M. Cvetajevos ir B. Pasternako laiškų motyvais, 2013 m. (rež. B. Mar, LNDT)[7]
  • Ledo mergaitė – B. Mar „Ledo vaikai“, 2015 m. (rež. B. Mar, LNDT)[7]
  • Angelas ir kiti – „Dostojevskio angelai“, 2016 m. (Lietuvos rusų dramos teatras)
  • Nora, Monika – Birutės Mar „Lietuviškoji Nora“, 2018 m. (Solo teatras)
  • Vėjelis – „Trimito miestas“ pagal Birutės Mar pasaką, 2019 m. (Valstybinis pučiamųjų orkestras „Trimitas“)
  • Japonė – „Buda palėpėje“ pagal J. Otsuka romaną, 2019 m. (Solo teatras)
  • Ponia Jakobi – „Scenos iš vedybinio gyvenimo“ pagal I. Bergmaną, 2019 m. (LNDT)

Choreografija

redaguoti

[2]

  • „Traukininiai žmonės“, 1996 m.
  • „Lėktuviniai žmonės“, 1997 m.

Pastatymai

redaguoti

[2][7]

  • „Žodžiai smėlyje“, 1998 m. LNDT (pagal S. Becketto) „Laimingas dienas“[2]
  • „Meilužis“, 2001 m. (pagal Marguerite Duras) LNDT [2]
  • „Antigonė“, 2003 m. (pagal Sofoklį) [2]
  • Igoris Stravinskis „Kareivio istorija“, 2003 m.[2]
  • „Grimo operos“ 2004[2], 2006 m. OKT[7]
  • „Poetė“, 2005 m. (apie S. Nėrį pagal B. Mar) [2] [7]
  • „Šilkas“, 2008 m. (pagal Alessandro Baricco) LNDT [2]
  • „Unė“, 2010 m. (U. Babickaitės dienoraščių motyvais, pagal B. Mar) LNDT [2] [7]
  • „Jis ir ji“, 2012 m.[2]
  • „Laiškai į niekur“, 2013 m. LNDT [2] [7]
  • „Ledo vaikai“, 2015 m. (pagal B. Mar) LNDT [2] [7]
  • „Dostojevskio angelai“, 2016 m. (pagal F. Dostojevskį) [2]
  • „Lietuviškoji Nora“, 2018 m.[2]

Filmografija

redaguoti

Bibliografija

redaguoti

[2]

  • „Neišsiųsti laiškai“, poezijos rinktinė, 1995 m.
  • „Solo“, poezijos rinktinė, 2001 m.
  • „Kokoro: Japoniški akimirksniai“, esė, 1999 m.
  • „Cinamonu kvepiantys namai“, dienoraščiai, 2007 m.
  • „Marija ir Pūkelis“, apysaka vaikams, 2009 m.
  • „Princesių sala“, apysaka vaikams, 2011 m.
  • „Gėlininkė“, apysaka vaikams, 2014 m.

Nuorodos

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. „Vilniaus Bernardinų parapijoje ištekėjo aktorė Birutė Mar“. lrytas.lt. Lietuvos Rytas. 2019-05-26. Suarchyvuota iš originalo 2019-05-27.
  2. 2,00 2,01 2,02 2,03 2,04 2,05 2,06 2,07 2,08 2,09 2,10 2,11 2,12 2,13 2,14 2,15 2,16 2,17 2,18 2,19 2,20 Blynaitė, Laura. „Birutė Marcinkevičiūtė“. vle.lt. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Suarchyvuota iš originalo 2020-12-28. Nuoroda tikrinta 2020-12-27.
  3. 3,0 3,1 Šabacevičienė, Daiva (2018-02-15). „Birutei Mar – garbingas apdovanojimas“. zmones.lt. Žmonės. Suarchyvuota iš originalo 2020-12-27. Nuoroda tikrinta 2020-12-27. „Vasario 15 dieną Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorę ir režisierę Birutę Mar ordino „Už nuopelnus Lietuvai" medaliu. Valstybės apdovanojimų įteikimo ceremonija vyko Lietuvos Respublikos Prezidento rūmuose.“
  4. 4,0 4,1 Mikuckytė-Mateikienė, Austėja (2020-03-09). „Dėl koronaviruso Vyriausybės premijų laureatų šventė buvo kuklesnė, bet džiaugtasi „beveik laisva visuomene““. lrt.lt. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. Suarchyvuota iš originalo 2020-03-10. Nuoroda tikrinta 2020-12-27. „Pirmadienį Vyriausybės rūmuose, Baltojoje salėje, pagerbti Vyriausybės kultūros ir meno premijų laureatai. Atsižvelgus į Lietuvoje paskelbtą ekstremalią padėtį dėl koronaviruso, šiemet pakeistas šio renginio pobūdis – į pagerbimo ceremoniją kviesti tik premijų laureatai be lydinčiųjų asmenų. <...> Beveik 13 tūkst. eurų premijos skirtos meno istorikei, parodų kuratorei Rasai Antanavičiūtei, grafikui, kaligrafui Albertui Gurskui, dailininkei Severijai Inčirauskaitei-Kriaunevičienei, baleto artistui Vytautui Kudžmai, aktorei, režisierei Birutei Marcinkevičiūtei (Mar).“
  5. Birutė Marcinkevičiūtė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 252 psl.
  6. 6,0 6,1 „Vilniaus Bernardinų parapijoje ištekėjo aktorė Birutė Mar“. lrytas.lt. Lietuvos Rytas. 2019-05-26. Suarchyvuota iš originalo 2019-05-27. Nuoroda tikrinta 2020-12-28. „B. Marcinkevičiūtė – Lietuvos aktorė, režisierė, choreografė, poetė. Ji kuria savarankiškus teatro-literatūros-muzikos projektus, kamerinius spektaklius, tarptautinį pripažinimą pelniusius monospektaklius, įvertintus eile tarptautinių teatro festivalių apdovanojimų, pristatytus teatro forumuose virš trisdešimties Europos ir pasaulio šalių. Autorė režisuoja ir rašo scenarijus muzikos, teatro, literatūros projektams, kaip skaitovė pristato savo ir kitų autorių kūrybą daugelyje Lietuvos literatūros renginių. Birutės Mar slapyvardžiu prisistatanti moteris yra išleidusi 7 knygas (poezija, esė, proza vaikams), kuria dramaturgiją autoriniams spektakliams, rašo pjeses, libretus operoms, publikacijas Lietuvos kultūrinėje spaudoje teatro, šokio ir kino temomis bei kelionių esė.“
  7. 7,00 7,01 7,02 7,03 7,04 7,05 7,06 7,07 7,08 7,09 7,10 7,11 7,12 7,13 7,14 7,15 7,16 7,17 7,18 7,19 7,20 7,21 7,22 7,23 7,24 7,25 7,26 7,27 7,28 7,29 „Birutė MAR“. teatras.lt. Lietuvos nacionalinis dramos teatras. Suarchyvuota iš originalo 2020-10-22. Nuoroda tikrinta 2020-12-27.
  8. „Kai aš buvau partizanas“. kinofondas.lt. Kino Fondas. Suarchyvuota iš originalo 2020-12-28. Nuoroda tikrinta 2020-12-28.
  9. Sergijenko, Dina (2009-02-19). „„Šokis dykumoje“ – šilčiausios mintys apie Jurgą Ivanauskaitę“. alfa.lt. Suarchyvuota iš originalo 2016-03-10. Nuoroda tikrinta 2020-12-28. „Tai, ko nepasako jie, atskleidžia pati Jurga daugybėje interviu arba Birutė Mar, kuriai šiame filme atiteko pačios Jurgos vaidmuo.“