Birutė Kapustinskaitė

Birutė Kapustinskaitė
Gimė 1989 m. (~35 metai)
Gyven. vieta Vilnius
Tautybė Lietuvė
Pilietybė Lietuva
Veikla Dramaturgė, scenaristė
Sritis Teatras, kinas
Išsilavinimas Kino dramaturgija (B, 2013)
Intermediali literatūra (M, 2015)[1]
Alma mater LMTA, VU
Žymūs apdovanojimai

Auksinis scenos kryžius (2018)[2]

Birutė Kapustinskaitė (g. 1989) – Lietuvos dramaturgė, rašytoja, scenaristė.[3]

Biografija redaguoti

Savo kūrybą pristato tarptautinėse dirbtuvėse, festivaliuose ir konferencijose. Dirba prie kino ir teatro projektų.

Ryškiausias kūrinių bruožas – gyvi veikėjų charakteriai bei tarp jų užgimstantys saviti, lengvu natūralumu patraukiantys dialogai.[4]

LMTA Kino ir televizijos katedros docentė[5], Kino dramaturgijos kurso vadovė. VU Komunikacijos fakulteto lektorė.[6]

Kūryba redaguoti

Teatre redaguoti

  • 2016 Dvi su puse minutės. Rež. Paulius Markevičius. Nepriklausomas projektas.
  • 2017 Terapijos. Rež. Kirilas Glušajevas. OKT
  • 2018 Audioserialas Šiaurės miestelis. Rež. Ričardas Matačius, garso įrašų rež. Paulius Markevičius. Bilietų nėra.
  • 2018 Niekada nežinai. Rež. Monika Klimaitė. „Taško“ teatras.
  • 2018 Vietiniai. Rež. Paulius Markevičius. KNDT.

MMlab redaguoti

  • 2018 Signalai. Rež. Paulius Markevičius.
  • 2020 Ženklai. Rež. Paulius Markevičius.
  • 2021 Šokis objektui ir vaikui. Chor. Greta Grinevičiūtė.

Kine redaguoti

  • 2014 Geriausias skyriuj. Rež. Akvilė Galežiūtė.
  • 2014 Marijos nebuvo. Rež. Akvilė Gelažiūtė.
  • 2014 Kelių eismo taisyklės. Rež. Marija Stonytė.
  • 2014 Anglijos karalienė pagrobė mano tėvus. Rež. Ernestas Jankauskas.
  • 2016 Žmonės, kuriuos pažįstam. Rež. Tomas Smulkis.
  • 2019 Čia buvo saša. Rež. Ernestas Jankauskas.

Įvertinimas redaguoti

  • 2018 m. Už pjesę “Terapijos” (rež. Kirilas Glušajevas) pelnė Auksinį scenos kryžių.
  • 2019 m. Obanės kino festivalyje (D’Aubagne Film Festival) gavo apdovanojimą už geriausią scenarijų (Čia buvo Saša).[7]
  • 2022 m. LR KM Jaunojo kūrėjo premija už aktyvią, išskirtinę kūrybinę ir edukacinę veiklą šiuolaikinio kino ir teatro meno srityse.[8]

Šaltiniai redaguoti