Biržuvėnų miškai

55°56′ š. pl. 22°28′ r. ilg. / 55.933°š. pl. 22.467°r. ilg. / 55.933; 22.467 Biržuvėnų miškai – miškai Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, 11 km į rytus nuo Telšių.

Geografija redaguoti

Plotas 3470 ha, mišku apaugę 2920 ha. Valstybinės reikšmės miškų plotas 2290 ha; priklauso Telšių miškų urėdijos Ubiškės ir Survilų girininkijoms. Sudaro 11 miškų. Didesni: Biržuvėnų, Skliausčių, Smalkos, Stonkalnio, Sūrupio. Šiaurinėje dalyje įsiterpę Dūseikių ir Gaudučių durpynai. Rytiniu pakraščiu teka Virvytė, 17 kvartale ant jos intako pastatyta užtvanka ir įrengtas tvenkinys. Miškų paviršius banguotas.

Medynai redaguoti

Augavietės nederlingos ir derlingos normalaus drėgnumo bei laikinai užmirkusios. 4 % miškų vandens apsaugos, 96 % ūkiniai. Kultūrinės kilmės medynų 27 %. Pušynų yra 48 %, eglynų ir beržynų po 24 %, baltalksnynų 2 %, drebulynų ir juodalksnynų po 1 %. Jaunuolynai sudaro 29 %, pusamžiai medynai 48 %, pribręstantys 19 %, brandūs 4 %. Medynų vidutinis amžius 50 m., bonitetas 11,9, skalsumas 0,7, tūris l75 m³/ha. Kasmet priauga 4,5 m³/ha. Miškuose gausu uoginių augalų, ypač mėlynių; gyvūnų nedaug.

Triliemenis ąžuolas ir Jomantų ąžuolas Survilų girininkijoje, Vincento eglė ir Tado Blindos pušis Ubiškės girininkijoje paskelbti gamtos paminklais.

Istorija redaguoti

19441954 m. miškuose veikė Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės Lietuvos partizanų būriai.[1]

Šaltiniai redaguoti

  1. Algirdas Brukas, Dalius ŽygelisBiržuvėnų miškai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 241 psl.