Biržų rotušė
56°12′09″š. pl. 24°45′19″r. ilg. / 56.202461099°š. pl. 24.75538228°r. ilg.
| Biržų rotušė | |
|---|---|
| |
| Vieta | Biržai, Rotušės g. 10 |
| Architektas | Česlovas Brudnochas |
| Statybų pradžia | 1923 m. rugpjūčio mėn. |
| Statybų pabaiga | 1924 m. |
| Savininkas | Biržų regioninio parko direkcija |
| Atidarymas | 1924 m. rugsėjo 17 d. |
| Paskirtis | Rotušė, Biržų regioninio parko direkcija |
Biržų rotušė – rotušė, esanti Biržuose, Rotušės gatvėje 10. Tai dviejų aukštų pastatas su trikampio formos fasadu, prilaikomu dviejų masyvių kolonų su balkonu – vienas pirmųjų moderno stiliaus pastatų Biržuose.[1] Šiuo metu čia veikia Biržų regioninio parko direkcija, kurioje įrengtas Biržų regioninio parko lankytojų centras.
Istorija redaguoti
Senoji rotušė redaguoti
1610 m. birželio 23 d. buvo pradėta statyti Biržų rotušė. Kadangi keitėsi dabartinių Vytauto ir J. Basanavičiaus gatvių plotis, tikslią pastato lokalizaciją nustatyti buvo problematiška. Rotušė suprojektuota pagal dvaro dailininkų brėžinius ir buvo statoma Kristupo Radvilos Jaunojo iniciatyva. Rotušė tuo metu buvo laikoma svarbiausia magdeburginio miesto visuomenine institucija. Prie rotušės prisidėjo miestiečiai, kurie savo rankomis statė rotušę, o pritrūkus pinigų iš miesto iždo prisidėjo ir finansiškai. Radvilos urėdas S. Filipovskis kartu su miesto taryba įvedė papildomus mokesčius miestiečiams – po 2 lietuviškus grašius į miesto kasą už kiekvieną įvežtą druskos ir silkių statinę. 1610 m. buvo sudaryta sutartis su Kauno miestiečiu Mykolu Kochanovskiu dėl Biržų rotušės mūrijimo darbų, kurioje M. Kochanovskis įsipareigojo išmūryti rotušės pastatą ir uždengti stogą iki 1611 m. 1612 m. rotušės statyba buvo sustojusi dėl statybinių medžiagų trūkumo, todėl Radvilų dvaras teikė miestiečiams papildomų miško medžiagų ir plytų.[2] XVII a. Kristupas Radvila nuardė Alantos bažnyčios čerpių stogą ir jomis apdengė Biržų rotušę.[3] 1636 m. po švedų okupacijos teko atstatinėti sugriautą rotušę, todėl miestiečiai medžiagų (kalkių, medienos, šiaudų, plytų) prašė iš dvaro. Po 31 gyvavimo metų – 1641 m. balandžio 4 d. Biržų rotušė kilus gaisrui buvo sunaikinta.[4]
Pagal T. Krell-Spinovskio projektą XVII a. vid. Turgaus aikštėje (dabartinėje J. Basanavičiaus g. 1) buvo pastatyta naujoji dviejų aukštų pusiau mūrinė, pusiau medinė rotušė su bokštu ir priestatais.[5] XVII a. pabaigoje Liudvika Karolina Radvilaitė išleido įsakymą, kuris teigė, kad rotušė turi būti perstatyta pagal senus brėžinius, o pats pastatas turėtų būti tik vieno aukšto ir pakeltais mūriniais pamatais dėl po pastatu esančių rūsių.
Senosios rotušės, statytos 1610 m. ir sudegusios 1641 m., vieta patvirtinta remiantis kasinėjimais ir rastais to laikmečio sugriuvusios krosnies kokliais.[6]
Šiuo metu šioje vietoje (J. Basanavičiaus g. 1) stovi Biržų autobusų parkas ir prekybos centras „Norfa“.[7]
Naujoji rotušė redaguoti
1923 m. rugpjūčio mėn. pradėta statyti naujoji (dabartinė) rotušė, kadangi vos susikūrusi Biržų miesto savivaldybė neturėjo savo pastato ir buvo nuspręsta statyti nuosavą pastatą. Rotušę projektavo apskrities technikas Česlovas Brudnochas.[8][9] Miesto taryba nutarė į statomos rotušės pamatus įmūryti butelį su tarybos narių nuotrauka, pinigais (litais ir centais) ir raštu, kuriam tekstą parašė miesto tarybos pirmininkas gydytojas J. Mikelėnas ir kunigas Baronas. Pirmąjį pamato akmenį įdėjo J. Mikelėnas ir buvo įmūrytas butelis su minėtais daiktais. Pastatas buvo užbaigtas per metus. 1924 m. rugsėjo 17 d. įvyko iškilmingas Biržų miesto tarybos posėdis, kurio metu ir buvo iškilmingai atidengtas rotušės pastatas. Posėdyje nutarta buvusią Kanauninko gatvę pervadinti Rotušės gatve. Vienu metu rotušėje buvo įsikūrusi ir apskrities savivaldybė (kol ji nepersikėlė į naujas patalpas). 1931 m. lapkričio 1 d. į rotušę perkeltas Biržų muziejus. Iš pradžių jis užėmė 3, vėliau – 4 kambarius, ekspozicijos plotas siekė 90 m². 1940 m. Lietuvą okupavę sovietai ir 1941 m. vokiečiai pastato statuso nepakeitė, tačiau buvo sunaikinti Rotušę puošę skautų lelija ir Biržų herbas (dabartiniame pastate galima pamatyti, kurioje vietoje kadaise buvo šie objektai)[1]. Sovietiniais metais šiame pastate dirbo vykdomasis miesto komitetas. Pastatas vėliau daugelį metų veikė kaip kultūros namai, čia dirbo ir kitos įstaigos: kultūros skyrius, paminklosauga, knygos bičiulių draugija, kultūros centras – jame koncertų salė, repeticijų kambariai, rekvizito sandėliai. 1992 m. rotušė pradėjo „merdėti“ Biržuose pastačius naujus kultūros namus, į kuriuos persikėlė kultūros namų vadovybė, darbuotojai bei kultūros skyrius. Rotušėje dar kurį laiką glaudėsi tremtinių ir politinių kalinių organizacija.[10] 2005 m. Biržų rotušė paskirta Biržų regioninio parko direkcijai. 2007 m. pasinaudojus Europos Sąjungos projektų lėšomis pastatas buvo pradėtas renovuoti: įrengta 10 darbo kabinetų, konferencijų ir ekspozicijų salės, lankytojų informacijos centras.[11] 2008 m. į jį įsikėlė Biržų regioninio parko direkcija.[12]
Dabartinė pastato paskirtis redaguoti
Šiuo metu Biržų rotušės pastate yra įsikūrusi Biržų regioninio parko direkcija, kurioje veikia Biržų regioninio parko lankytojų centras. Centre prieinama informacija apie Biržų regioninį parką, kitas Biržų rajono lankytinas vietas, įrengtos edukacinės ekspozicijos. Dabartinės ekspozicijos, esančios lankytojų centre, tematika yra „Prasmengančios žemės kraštas“.
Lankytojų centro ekspozicija redaguoti
Biržų regioninio parko lankytojų centre įrengta ekspozicija yra pavadinta „Prasmengančios žemės kraštas“, nes Biržų kraštas garsėja įvairiais geologiniais procesais: smegduobėmis, įgriuvomis ir pan. Ekspozicija supažindina lankytojus su šios saugomos teritorijos išskirtinėmis vertybėmis, ypatumais, suteikia informacijos apie šiame regione vykstančius gamtos reiškinius.
Ekspozicija pabrėžia, jog Biržai yra unikalus kraštas, kuriame žemės paviršius aktyviai formuojasi nuolat keisdamas kraštovaizdį. Pasakojama, kaip gruntiniam vandeniui išplovus gelmėje esančius gipso klodus, įgriūva žemė; kaip susidarė šiame regione esančios smegduobės: vienos – sausos (garsusis gamtos paveldo objektas „Karvės ola“), kitos – virtusios ežerėliais, su plika akimi matomomis sieros bakterijomis (Kirkilų ežerėliai).
Pirmojoje ekspozicijų salėje įrengti įvairūs interaktyvūs žaidimai („Smegduobių raidos procesas“, „Karstinių ežerėlių ekosistema“) bei stendai, vaizduojantys smegduobes prieš griūtį ir po griūties, taip pat veikiantis smėlio laikrodis, kuris imituoja smegduobės griūtį. Visi šie interaktyvūs užsiėmimai lankytojams leidžia fiziškai įsijausti ir pažinti vykstančius gamtos reiškinius Biržų krašte.
Antrojoje ekspozicijų salėje lankytojams yra parengta įvairių mineralų bei uolienų ekspozicija, kuri supažindina su Biržų krašto geologiniais turtais. Čia lankytojams įrengtas pažintinis interaktyvus kerno ekspozicijos stendas, kuris leidžia pajausti gręžinio gylio mastelį ir pažinti geologinių sluoksnių kaitą.[13]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 Biržų miesto architektūra[neveikianti nuoroda]
- ↑ Biržų miestas ir miestiečiai XVI a. pabaigoje–XVII a. viduryje. Deimantas Karvelis, 2005
- ↑ Alantos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia
- ↑ Sudegė Biržų rotušė[neveikianti nuoroda]
- ↑ Biržų miesto istorinė apžvalga, Roma Songailaitė
- ↑ Biržų miesto archeologiniai paminklai ir jų tyrimai, Roma Songailaitė
- ↑ Biržų istorijos apybraižos. – Vilnius, 2006. – 338 p., iliustr. 24-25 p.
- ↑ Biržų rotušės istorija
- ↑ Ločeris P. Praeities miestas. – Biržai: Biržų krašto muziejus „Sėla“, 2009. – 60 p., iliustr. 40 p.
- ↑ Šiaurės rytai. 2004 m. rugsėjo 16 d. „Dviejų „savivaldybinių“ pastatų jubiliejus“ A. Seibutis 7 p.
- ↑ Šiaurės rytai. 2008 m. rugpjūčio 21 d. „Senoji rotušė atgyja“ A. Kazitėnas, 5 p.
- ↑ Kaip ant Biržų rotušės atsirado ir išnyko skautų simbolis – lelija? (Antanas Seibutis, lrytas.lt, 2010-11-11 22:00)
- ↑ Biržų regioninio parko lankytojų centras Archyvuota kopija 2020-10-31 iš Wayback Machine projekto.