Atverti pagrindinį meniu

Biržų krašto muziejus

(Nukreipta iš puslapio Biržų muziejus)
 Wikitext.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia suformatuoti pagal Vikipedijoje taikomus reikalavimus.
Jei galite, sutvarkykite.
Biržų krašto muziejus įsikūręs Biržų pilyje
Biržų pilies arsenalo ekspozicija
Edukacinė programa suaugusiems „A biržiečė vaišin dainuodamūs“

Biržų krašto muziejus „Sėla“ įsikūręs Biržų pilyje.[1] Ši pilis ilgą laiką priklausė kunigaikščiams Radviloms. Tai viena galingiausių, svarbiausių XVI–XVII a. LDK bastioninių pilių ir viena iš nedaugelio tokio tipo pilių, išlikusių Šiaurės Rytų Europoje. Šiandien Biržų pilies rūmuose ir arsenale įsikūręs Biržų krašto muziejus „Sėla“. Muziejaus steigėjas – Biržų rajono savivaldybės taryba.

IstorijaKeisti

Biržų muziejaus įsteigtas 1928 m. vasario 16 d., Lietuvos Nepriklausomybės 10-mečio sukaktuvėms paminėti, o taip pat Tautos gražiai praeičiai priminti ir senovės liekanoms globoti. Muziejus turėjo septynis (numizmatikos, archeologijos, istorijos, žemės ūkio, gamtos, filatelijos, liaudies meno) skyrius, kuriems visuomeniniais pagrindais vadovavo patys muziejaus steigimo iniciatoriai (apskrities viršininkas Vladas Rozmanas, gydytojas Jokūbas Mikelėnas, evangelikų reformatų kunigas Povilas Jakubėnas, notaras Pranas Lembertas ir kiti). Ūkinę veiklą tvarkė muziejaus vedėjas Jonas Macijauskas ir prižiūrėtojas Mykolas Staškevičius. Muziejus buvo įkurtas  nedideliame mediniame name (Reformatų g. 6), kuris per karą sudegė. Jau tuomet muziejus turėjo 2175 eksponatus. 1928 m. jį aplankė 8 591, 1929 metais - 15 033, o 1930 m. per 3 pirmuosius mėnesius - 17 348 lankytojai.

1931 m. muziejus buvo perkeltas į naująjį Biržų miesto rotušės pastatą (Rotušės g. 10). Ekspozicijos plotas siekė 90 kv.m. Ikikariniu laikotarpiu Biržų muziejus saugojo apie 18–19 tūkst. įvairių muziejinės vertės daiktų (namų apyvokos daiktų rinkiniai, seni leidiniai ir dokumentai, kanklės, ginklai, medalių ir įvairių laikotarpių monetų rinkiniai, Lietuvos ir Latvijos pašto ženklų rinkinys ir pan.)

Muziejus veikė ir II pasaulinio karo metais. 1944 m. muziejaus veikla nutrūko, nukentėjo rinkiniai. Komisija konstatavo, kad dingo 1 210 vertingiausių eksponatų (aukso ir sidabro monetos, medaliai, senovės ginklai ir leidiniai, etnografiniai daiktai, eksponatų apskaitos dokumentacija).

1945 m. balandžio 1 d. muziejus vėl atidarytas lankymui ir pavadintas etnografijos – kraštotyros muziejumi. Per aštuonis 1945 m. mėnesius muziejų aplankė 4 129 lankytojai, įsigyti 77 eksponatai. 1946 m. liepos 1 d. muziejus dar turėjo 16 699 eksponatus, tačiau netrukus eksponatų skaičius ėmė mažėti. Biržų apskrities Vidaus reikalų ministerijos archyvo darbuotojai išvežė 155 XVI-XX a. dokumentų ryšulius. Per pirmuosius penkerius sovietinius metus muziejus neteko apie 11 000 eksponatų.

1949 m. Biržų muziejus, kaip ir dauguma Lietuvos periferijos muziejų, tapo kraštotyros muziejumi. Muziejui buvo perduotas nenaudojamas stačiatikių cerkvės pastatas (Kęstučio g. 12). 1952 m. lapkričio 20 d. komisija patvirtino Ikirevoliucinio laikotarpio skyrių su Etnografijos poskyriu ir Socializmo kūrimo laikotarpio skyrių. kitos temos, kaip neatitinkančios klasių kovos teorijos buvo atmestos. Eksponuoti buvo 1184 eksponatai iš 7 462 saugomų muziejinių daiktų.

1956 m. paruošiama tarybinius standartus atitinkanti ekspozicija, turėjusi Archeologijos, Etnografijos, Gamtos, Meno ir Socializmo kūrimo skyrius. Fonduose saugomi Tuomet muziejaus fonduose buvo saugomi 14338 eksponatai. Muziejų aplankė 17 000 lankytojų.

Per pirmąjį pokario dešimtmetį muziejui nuolat trūko pakankamą išsilavinimą turinčių darbuotojų, dažnai keitėsi ir muziejaus direktoriai. 1956-1966 m muziejuje veikė Reginos Drevinskienės suburtas liaudies meno būrelis, kol susikūrė oficiali Lietuvos liaudies meno draugija ir jos Biržų rajono skyrius.

1963 m. pradėti cerkvės pastato rekonstravimo darbai. Rekonstrukcijos laikotarpiu eksponatai buvo pergabenti į kino teatrą „Žvaigždė“, kuris  buvo nekūrenamas, kiauru stogu, todėl dalis eksponatų sunyko, dalis išgrobstyta. Po pastato rekonstrukcijos muziejus atidarytas 1966 m. Pradžioje veikė tik liaudies meno parodos ir Gamtos skyriaus ekspozicija (pastaroji - ne muziejaus pastate). Tik 1968 m. muziejaus eksponatų skaičius susilygino su prieškariniu (19 tūks.). Muziejus atidarytas lankytojams 1969 m. pabaigoje.

1975-1980 m. metais ekspozicija buvo pildoma, ypač plečiamas sovietinį laikotarpį vaizduojantis ekspozicijos skyrius. Per penkerius metus eksponatų skaičius padidėjo nuo 22 iki 24 tūkstančių. Daug dėmesio skiriama buvo biržiečių liaudies menininkų kūrybai, rengiamos jų darbų parodos. Pertvarkytas Juliaus Janonio memorialinis muziejus Biržuose, Balio Sruogos gimtinėje Baibokų kaime, įrengtas rašytojui skirtas memorialinis kambarys, restauruotame Butautų dvare buvo kuriama visuomeninio muziejaus ekspozicija.

1978 m. buvo pradėti Biržų tvirtovės rūmų atstatymo darbai, į kurios turėjo persikelti muziejus, todėl nuo 1980 m. prasidėjo muziejaus fondų tvarkymas, eksponatų restauravimas, klasifikavimas ir atranka būsimai ekspozicijai. 1987 m. balandžio pabaigoje uždarius senosiose patalpose veikusią ekspoziciją, imta ruoštis muziejų perkelti į atrestauruotus Biržų tvirtovės rūmus. Muziejus tuomet turėjo daugiau kaip 40 tūkst. eksponatų.

1989 m. birželio 22 d. muziejus tapo Biržų krašto (nebe kraštotyros) muziejumi „Sėla“, o  pirmuoju krašto muziejumi Lietuvoje. Biržų tvirtovės rūmuose muziejus savo veiklą pradėjo 1989 m. kovo 9 d. tarptautine moksline konferencija, skirta 400-osioms Magdeburgo teisių Biržams suteikimo metinėms. Buvo atidarytos pirmosios parodos (ilgainiui išaugusios į ekspozicijas), suformuotos muziejaus rinkinių pagrindu.

1992 m. birželio mėnesį muziejus tapo Baltijos šalių pilių muziejų asociacijos nariu.

1998 m. pradžioje muziejaus eksponatų fondą sudarė daugiau kaip 72 tūkst. eksponatai.

1999 m. muziejuje atidaryta nauja tvirtovės ir senamiesčio ekspozicija, kurioje eksponuojamas Biržų antrosios tvirtovės maketas (autorius karo istorikas Vladas Rakutis).

2000 m. atidaryta Biržų krašto prieš istorijos ekspozicija. Parengtos memorialinės ekspozicijos Konstantino Šakenio gimtinėje Veleniškiuose ir muzikų Budriūnų gimtinėje Pabiržėje, Biržų rajone.

2005 m. pabaigoje Vabalninko muziejus tapo Biržų krašto muziejaus „Sėla“ filialu.

2006 m. sėkmingai įgyvendintas projektas (vadovė Roma Songailaitė) – vienoje pilies rūmų salėje atstatyta XVII a. koklinė krosnis.

Iki 2008 m. sausio 1 d. muziejus sukaupė 102 429 eksponatus ir tapo I grupės muziejumi.

2008 - 2010 m. įvykdytas projektas „Biržų pilies rūmų sienų ir pamatų sutvirtinimas ir pilies pritaikymas kultūrinėms ir kitoms viešoms reikmėms“, finansuojamas Islandijos, Lichtenšteino ir Norvegijos pagal Europos ekonominės erdvės finansinį mechanizmą.

2009 m. muziejus pasirašė bendradarbiavimo sutartis su Baltarusijos Respublikos nacionaliniu dailės muziejumi bei su Nesvyžiaus istoriniu kultūriniu muziejumi - draustiniu „Nesvyžius“. Muziejus kaip partneris dalyvauja Biržų rajono savivaldybės administruojamuose dviejuose Lietuvos -Latvijos bendradarbiavimo per sieną programos projektuose, kurių dėka muziejuje diegiama nauja įranga, parengtas pilies arsenalo atstatymo projektas.

2010 m. pradėti Biržų pilies arsenalo atstatymo darbai ES struktūrinių fondų ir savivaldybės lėšomis.

Biržų pilies arsenalas atstatytas 2014 metais.

Muziejaus veiklaKeisti

Šiuo metu (2018 m.) muziejus saugo 152 529 eksponatus (per 2017 m. priimti 4 555 eksponatai). Muziejaus nuolatinių ekspozicijų, pristatančių charakteringiausius krašto kultūros bei istorijos artefaktus,  plotas siekia 3132 kv. m.

Muziejaus rinkinį sudaro unikali Biržų krašto kultūros ir istorijos medžiaga: Biržų pilies ir Biržų senamiesčio archeologiniai radiniai, XVI-XVIII a. ginklai, XVI–XIX a. raštijos ir dokumentikos kolekcija, dvarų kultūros vaizduojamosios ir taikomosios dailės eksponatai, Biržų spaustuvės leidiniai, Lietuvos mokyklose naudotų vadovėlių kolekcija, senosios ir naujosios tautodailės rinkiniai, senųjų muzikos instrumentų kolekcija, gausus numizmatikos fondas, daug protestantų judėjimo dokumentų ir leidinių, gausi Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodų medžiaga. Muziejaus laikinojo saugojimo fonde kaupiami Biržų rajone veikiančių Katalikų bažnyčios parapijų senieji metrikai, o skaitmeninti fotografijų rinkiniai lengvai prieinami tyrinėtojams.

Nuolat atnaujinama muziejaus ekspozicija veikia 25 rūmų salėse ir arsenale. Muziejuje eksponuojama ir pirmoji Lietuvoje atstatyta autentiška XVII a. pab. koklinė krosnis. Pilies arsenale ekspozicija skirta XVI-XVIII a. karybai pristatyti. Ekspozicijos pagrindą sudaro tvirtovės arsenalo archeologiniai radiniai: skirtingo kalibro patrankų sviediniai bei jų fragmentai, kartečės sviedinių užtaiso gabaliukai, šrapnelio kulkos, granatos, įvairaus tipo muškietų spynos ir kulkos, metalinės muškietų atramų (forkečių) detalės, ietigaliai ir iečių kotų antgaliai, geležiniai keturspygliai (varnos pėdos), arbaleto strėlių antgaliai, patrankų stiklinių sviedinių šukės, XVII a. pabūklas - mortyra. Arsenalo ekspozicijos turinį praplečia ir ją pagyvina interaktyvūs elementai.

Siekiant perteikti muziejaus ekspozicijų ir parodų pagrindines idėjas organizuojami su ekspozicijų ir parodų tematika susiję įvairūs renginiai: paskaitos, konferencijos, atviros diskusijos, knygų pristatymai, atmintinų datų ir asmenybių paminėjimo vakarai. Vyksta mokslinė tiriamoji, leidybinė, edukacinė veikla, organizuojami renginiai, konferencijos  ir šventės, skirtos istorinių įvykių sukaktims paminėti. Aktyviai bendradarbiaujama ir su kitais Lietuvos muziejais, kitomis institucijomis bei privačiais kolekcininkais. Teikiamos restauravimo paslaugos.

Ekspozicijų turinį praplečia ir jas pagyvina interaktyvios detalės. Muziejuje rengiamos ir trumpalaikės dailės ir liaudies meno parodos, vyksta edukaciniai užsiėmimai vaikams ir jaunimui, suaugusiems (tarp suaugusių lankytojų itin populiari edukacinė programa „A biržiečė vaišin dainuodamūs“). Kasmet muziejus organizuoja senosios muzikos festivalį „Baroko pavasaris Biržuose“.[2]

Muziejaus ekspozicijosKeisti

 
Biržų krašto muziejaus „Sėla“ ekspozicija

Archeologijos ekspozicija skirta baltų genčių: žiemgalių ir sėlių kultūriniam palikimui. Eksponuojami akmens, žalvario ir geležies amžiaus akmeniniai, titnaginiai, geležiniai darbo įrankiai, ginklai, papuošalai, indai rasti Sėlių ir Žiemgalių piliakalniuose, kapinynuose, gyvenvietėse.[3]

Etnografijos ekspozicijoje pristatoma Biržų krašto XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios etnografija ir etnokultūra. Ekspozicijoje valstiečių, amatininkų pagaminti namų apyvokos daiktai, mediniai, moliniai indai bei fabrikinė produkcija (Peterburgo imperatoriškojo porceliano fabriko, Gardnerio fabriko (Maskva), Fediašino fabriko, Kuznecovo fabriko (Ryga), Eseno fabriko (Ryga) ir kt.). Grūžių keramikos fabriko gaminių pavyzdžiai (įvairiais ornamentais puošti indai, vazos, kokliai). Biržiečio keramiko Napoleono Taseckio gaminti moliniai indai (virdulys, ąsotis, vazonas, vazos dangtis ir kt.). XIX a. pabaigos - XX a. pradžios sakralinės medžio skulptūros ir geležinių kryžių kolekcija. Senųjų liaudies muzikos instrumentų (skudučių, daudyčių, ragų) rinkiniai. Fabrikinių muzikos instrumentų rinkinys. Moters aprangos, galvos dangos rinkiniai (kepurėlės, nuometėliai, nuometai ar jų puošybos fragmentai, fabrikinės kašmyro ir šilko skaros, iš fabrikinių nėrinių, dirbtinių gėlių pasiūti papuošalai, valstiečių didžiosios skaros, austos iš vilnonių siūlų įvairiose Biržų apskrities vietose). Kraitinių baldų (kraitinės skrynios, kuparai, stalai, suolai, kėdės, spintos), audinių (lovatiesės, gūnios, rankšluosčiai, paklodės, staltiesės, pagalvių užvalkalai, grindų takai, datuojami XIX a. pab. - XX a. vid.) rinkiniai.[4]

 
Biržų miesto spaudas

Ekspozicija Biržai ir Radvilos skirta Biržų miesto, dvarų ir tvirtovės istorijai. Apie buvusį rūmų puošnumą ir Radvilų didybę pasakoja išlikę renesansiniai kryžminiai skliautai, renesansinio mūro ir tinko fragmentai, įspūdingiausias eksponatas – nuo 1704 m. švedų sprogdinimo išlikusi pasislinkusi siena bei eksponuojamos tvirtovės interjero detalės iš smiltainio, dolomito, stiuko ir tvirtovės kokliai, datuojami XVI a. antrąja puse – XVII a. pirmąją puse (heraldiniai kokliai su Kristupo Radvilos titulais, herbiniai polichrominiai kokliai su Kristupo Radvilos monograma, karniziniai ir plokštieji kokliai su stilizuotomis gėlėmis vazoje, „pasaulio“ ar „gyvybės“ medžiu, „apkaustų ornamentu, kokliai karūnėlės, juostelės su augaliniu ir geometriniu ornamentu). Biržų tvirtovės istoriją atspindi ir tvirtovės teritorijoje rasti ginklai, buities daiktai ir kiti archeologiniai radiniai, T.Makovskio Biržų miesto ir pilies graviūra, atkurtas olandų tipo bastioninės tvirtovės maketas. Biržų miesto istoriją kunigaikščių Radvilų valdymo metais iliustruoja Magdeburgo privilegijų 1589 m. ir 1642 m. kopijos, Biržų miesto XVII-XVIII a. antspaudai, J.Narūnavičiaus-Naronskio 1645 m. Biržų kunigaikštystės žemėlapis, skrynios, istoriniai kostiumai. Ekspozicijos puošmena, atstatyta XVII a. koklinė krosnis.[5]

Ekspozicijoje Biržų kraštas grafų Tiškevičių valdymo laikotarpiu pristatomas priklausymo Rusijos imperijai (1795 – 1915), spaudos draudimo laikotarpis. Grafų Tiškevičių valdymo laikotarpį Biržų krašte atspindi didikų ir bajorų šeimų, giminystės ryšiais susijusių su grafais Tiškevičiais, herbai, knygos, nuotraukos, paveikslai, baldai, interjero detalės puošę grafų Tiškevičių rūmų sales. Biržų kraštas Rusijos imperijos sudėtyje ekspozicijoje pristatomos knygos, nuotraukos, daiktai susiję su spaudos draudimo laikotarpiu, knygnešiais (Jurgiu Bieliniu ir kt) ir eksponatai atspindintys to meto biržiečių buitį bei kultūrinį gyvenimą.[6]

Ekspozicija Biržai XX a. skirta Pirmajam pasauliniui karui, Biržų kraštui Nepriklausomybės metais (1918 - 1940) ir XX a. II pusės laikotarpiu. Ekspozicijoje pristatoma: politinė, karinė, kultūrinė 1918 - 1940 metų raida Biržų krašte. Pristatomi Vasario 16-osios Akto signatarai, Lietuvos Vyriausybės premjerai ir ministrai, kilę iš Biržų rajono. Biržų krašto rezistencija ir tremtis. Partizaninis judėjimas (1944-1956) Biržų krašte. Sporto istorija Biržų krašte ir žymiausi sportininkai.[7]

Biržų krašto religinių konfesijų raštija, menas ir istorija ekspozicijoje pristatoma Protestantų (Lietuvos evangelikų reformatų ir liuteronų bažnyčių) raštija, dokumentai, liturginiai drabužiai ir bažnytiniai reikmenys. Sentikių ir pravoslavų raštija, liturginiai reikmenys. Biržų Šv.Jono Krikštytojo katalikų bažnyčios raštija, liturginiai reikmenys, meno kūriniai. Biržų rajono katalikų bažnyčių raštija, liturginiai drabužiai ir reikmenys, meno kūriniai.[8]

 
Pabūklas (mortyra)

Biržų tvirtovės arsenalo ekspozicija skirta XVI-XVIII a. karybai pristatyti, o kartu ir parodyti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės etmonų, kunigaikščių Radvilų – arsenalo svarbą ir didybę. Ekspozicijos pagrindą sudaro ginklai (skirtingo kalibro patrankų sviediniai bei jų fragmentai, kartečės sviedinių užtaiso gabaliukai, šrapnelio kulkos, granatos, įvairaus tipo muškietų spynos ir kulkos, metalinės muškietų atramų (forkečių) detalės, ietigaliai ir iečių kotų antgaliai, geležiniai keturspygliai (varnos pėdos), arbaleto strėlių antgaliai, patrankų stiklinių sviedinių šukės ir kt), XVII a. pabūklai (mortyra). Atskirose erdvėse demonstruojamas kalvystės amatas, veikia kitos ekspozicijos. Ekspozicijų turinį praplečia ir ją pagyvina interaktyvios detalės.[9]

Šiuolaikinių technologijų galimybių dėka buvo sukurta virtuali ekskursija po tvirtovės teritoriją ir buvusias pilies menes. Virtualios ekskursijos „Virtuali ekskursija – Biržų pilis prieš šimtmečius ir šiandien“ lankytojai gali įdėmiai apžiūrėti muziejaus ekspozicijas ir įdomiausius eksponatus bei sužinoti apie juos daugiau.[10]

Muziejaus padaliniaiKeisti

Biržų krašto muziejaus padalinys – Kirkilų tradicinių amatų centrasKeisti

Kirkilų tradicinių amatų centras lankytojams duris atvėrė 2016 m. birželio 11 d. Jis vienija ne tik Kirkilų kaimo, bet viso Biržų rajono amatininkus. Amatų centre puoselėjamos senųjų amatų tradicijos: audžiamos  tradicinės aukštaitiškos pintinės juostos, veliama vilna, liejamos  žvakės. Planuojama atgaivinti juodosios keramikos, kalvio, audimo amatus, pinti šiaudinius sodus. Vyksta edukacinės programos, ir amatų demonstravimo dienos.[11]

Adresas: Mokyklos g. 14, Kirkilai, Biržų raj. Informacija tel.: +370 652 18406, el.p.: l.kalninis@birzumuziejus.lt

Biržų krašto muziejaus padalinys – Vabalninko muziejusKeisti

1995 metais įsteigtas Vabalninko kultūros ir istorijos fondas miestelyje įkūrė muziejų, kuris 2005 m. pabaigoje tapo Biržų krašto muziejaus „Sėla“ filialu. Iki 2010 m. filialui vadovavo viena iš fondo steigėjų Ona Šoblinskienė, šiuo metu skyriaus vedėja - Vida Skujienė. 2017 m. rugpjūčio 15 d. lankytojams duris atvėrė atnaujinta muziejaus ekspozicija naujose patalpose.

Adresas: Žolinės a. 10, Vabalninkas, Biržų raj. Informacija tel.: +370 450 54252, +370 613 85999, el.p.: vabalninkas@birzumuziejus.lt

DirektoriaiKeisti

ŠaltiniaiKeisti

NuorodosKeisti