Atverti pagrindinį meniu

Biržų Šv. arkangelo Mykolo cerkvė

(Nukreipta iš puslapio Biržų cerkvė)

Koordinatės: 56°12′08″š. pl. 24°45′07″r. ilg. / 56.202111°š. pl. 24.752005°r. ilg. / 56.202111; 24.752005

Orthodox.png
Biržų Šv. arkangelo Mykolo cerkvė
Biržai, buvusi cerkvė.png
Gyvenvietė Biržai
Adresas Kęstučio g. 12
Statybinė medžiaga mūras
Pastatyta 1865–1876

Biržų Šv. arkangelo Mykolo cerkvėstačiatikių cerkvė, stovėjusi Biržuose, veikusi iki 1949 m. Šiuo metu buvusios cerkvės pastate Kęstučio g. 12 (buv. Pasvalio g.) įsikūrę Biržų evangelinio tikėjimo krikščionių bendruomenės maldos namai.

IstorijaKeisti

Biržų stačiatikių parapija įkurta 1864 m., buvo viena iš mažiausių Lietuvoje. Mūrinė cerkvė pastatyta už iždo ir grafo Jono Tiškevičiaus lėšas. Su carine valdžia gerus santykius stengęsis palaikyti grafas kitame Agluonos upės krante skyrė stačiatikių parapijai žemės sklypą ir 4000 rublių cerkvės statybai. Ji iškilo per metus, buvo tradicinės rusų bažnytinės architektūros – su būdingais svogūno formos kupolais.

1912 m. už Šv. Sinodo lėšas cerkvė kapitališkai suremontuota.

Nepriklausomos Lietuvos laikais Žemės reforma nepalietė 1873 m. cerkvei grafo dovanotos 32 ha žemės ir gyvenamųjų pastatų, todėl nedidelė parapija turėjo savo kleboną. Stačiatikių bendruomenės narių skaičius sumažėjo nuo 370 iki 106 žmonių 1937 m. Tuo metu parapiją aptarnavo du šventikai – Timofejus Orlovas ir Foma Petrovičius. Abu jie mirė 1939 m. ir palaidoti šalia cerkvės, skliautiniame rūsyje.

Po Antrojo pasaulinio karo cerkvė buvo Lebeniškių filija, retkarčiais laikytos pamaldos. 1948 m. rugsėjį vietos valdžios sprendimu cerkvė paversta gūdų sandėliu (buvo patraukti liturginiai reikmenys, brezentu uždengtas ikonostasas). 1949 m. Rusijos stačiatikių bažnyčios reikalų tarybos įgaliotinis cerkvę išregistravo.

Nenaudojamos cerkvės pastatas neteko charakteringų kupolų, jame buvo įkurtas Biržų krašto muziejus. Į šią vietą prie muziejaus buvo perkeltas paminklas poetui Stanislovui Dagiliui (1843–1915). Skulptorės Ninos Nikolajevnos Gronskajos paminklas iškilmingai atidengtas 1923 m. tuometinėje Aptiekos aikštėje, dabartinės J. Bielinio gatvės, autobusų stoties ir turgaus teritorijoje.[1]1989 m. muziejus persikėlė į atstatytus Radvilų rūmus, o buvusios cerkvės pastatą rajono Savivaldybė perdavė sekmininkams.

LiteratūraKeisti

ŠaltiniaiKeisti

NuorodosKeisti